VILNIUS, lapkičio 8 — Sputnik. Deformacijos — grunto poslinkiai ir įtrūkimais stebimi beveik visose Gedimino kalno pusėse, žymi nuošliauža susiformavo šeštadienį rytiniame šlaite nusinešdama ir dalį akmeninio tako (žemiau šaltinėlio), praneša Lietuvos geologijos tarnyba.
Mokslininkai daro prielaidą, kad kalnas yra labai įmirkęs nuo ekstremalių liūčių, ir svarbiausiais darbas būtų suformuoti kalno viršutinės aikštelės izoliaciją ir pilną kritulių vandens surinkimą bei drenažą.
Nuošliaužos nuo 2016 metų pradžios baigia pereiti visais šlaitais, deformaciniai procesai lygina ir griauna tiek dirbtinius, tiek ir jau natūralius gruntus kalno dalyse, požeminis vanduo kritiškai įmerkęs kalno gruntus, išplauna smėlingas smulkiąsias daleles. Toliau kalne vystosi (plečiasi) jau įvykusios deformacijos. Pagal požymius šlaituose galima tikėtis ir naujų nuošliaužų dar nesudarkytose vietose.
Gedimino bokštas ir Aukštutinė pilis šios dienos duomenimis yra stabilūs.
Naujausia didelė nuošliauža rytiniame Gedimino kalno šlaite susiformavo šeštadienio rytą. Nuslinkus velėnai, atsidengė pagrindinio tako poliai, o dalis jo įgriuvo.
Šeštadienį buvo priimtas galutinis sprendimas uždaryti lankytojams Gedimino kalną. Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) direktorė Birutė Kulnytė LRT.lt teigė, kad pilies darbuotojai nebus atleisti ir jiems bus rasti kiti darbai.
Vilniaus miesto savivaldybė dėl kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.
Kultūros ministerija žada iki kitų metų vasaros pristatyti, kaip kalnas bus tvarkomas ir kiek tai gali kainuoti. Vyriausybė šią vasarą skyrė 3 milijonus eurų Gedimino kalnui tvarkyti. Anot Kultūros viceministro Renaldo Augustinavičiaus, kitąmet tam turėtų būti skirta dar iki 6 milijonų eurų.
Griuvimo istorija
Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai pernai vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
