Lapkričio 9 dieną minima Tarptautinė diena prieš fašizmą, rasizmą ir antisemitizmą. Būtent šią naktį 1938 metais Vokietijoje ir Austrijos teritorijos dalyje įvyko masiniai žydams priklausančių vitrinų, parduotuvių, kavinių ir namų siaubimai. Taip apt buvo užpultos dešimtys sinagogų, o į istoriją ši data įėjo kaip "Krištolinė naktis" — dėl sudaužytų vitrinų stiklo šukių, kuriomis buvo nusėtos miesto gatvės. Tačiau istorija moko ne visus, ir beveik po aštuonių dešimtmečių neonacizmas vėl kelia galvą.
Europa nenori pastebėti
"Europoje neonacizmo mūsų dienomis labai mažai. Toje pačioje Vokietijoje pagrindiniai vaikėjai arba kali, arba yra po nepalaujama teisėsaugos institucijų kontrole. Žinoma, dešinieji radikalai yra beveik kiekvienoje Europos šalyje, tačiau reikia suprasti, kad jų nėra valdžioje. Bet neonacizmas klesti Latvijoje, Estijoje ir Ukrainoje. Daugiausiai tai vyksta dėl to, kad kiekvienoje iš šių šalių po Sovietų Sąjunga žlugimo reikėjo kurti savo nuosavą tautinį identitetą, o ką jie galėjo pasiimti kaip atskaitos tašką? Baltijos šalių atveju tik nežymią dvidešimties metų savo egzistavimo istoriją limitrofų formate. Nieko kito jos neturėjo", — sako rusų rašytojas ir visuomenės veikėjas Armen Gasparian.
Pasak publicisto, beveik prieš šimtą metų šios šalyse valdžioje buvo dešinėji, valdžia turėjo visus diktatūros su kitaminčių slopinimo ir madingų europietiškų politinių tekėjimų prielaidų požymius.
"Kas yra Ulmanio diktatūra Latvijoje? Tai fašistinė istorija. Jei pavartyti tos epochos latvišką spaudą, mes pamatysime militarizuotą būrį, aizsargus, "ugnies kryžių", charakteringus romėnų pasisveikinimus, nuorodas į vokiškas šiaurės dvasias ir taip toliau. Tas pats ir Lietuvoje, tačiau ji šiuo požiūriu pati uždariausia šalis. Jai Ryga ir Talinas savo rusofobiją deda ant skydo — tai jų pagrindinis eksporto prekė, tai Lietuva viską daro nematomai. Tačiau, iš esmės, ten vyksta tas pats. Štai dabar Lietuvoje užpuolė knygos apie žydų genocidą 1941 metais autorę Rūtą Vanagaitę. Nors, ką naujo ji parašė? Bet šiuo atveju tai padarė Lietuvos pilietis, ir pažiūrėkite, kokia isterija tarp valdančiųjų. Kitas reikalas, kad, priklausydami Europos Sąjungai, Baltijos šalių gyventojai priversti neužplaukti už plūdurų — filtruoti nacionalinių herojų panteoną", — sako Gasparian.
Baltijos šalyse nacių nusikaltėlius išaukština, bet neeksportuoja šių prekių į trečiąsias šalis, sako rašytojas. Sakykime, Estijoje pagrindinis nacionalinių herojų panteonas — Trečiojo Reicho laikų Geležinio kryžiaus Riterių kryžiaus kavalieriai. Viso jų keturi, vienas jų — Harald Nugiseks iki pat savo mirties 2014 metais buvo tikras nacionalinis didvyris.
"Estai išleido skirtą šiam nuostabiam žmogui storą filiantą ant brangaus suomiško popieriaus su daugybe nuotraukų, aš jį turiu. Ir štai šie žmonės ten yra nacionaliniai didvyriai, nepriklausomybės simboliai. Bet juk mes suprantame, kokioje kariuomenėje tarnavo žmogus, kokia simbolika puošė jo uniformą. Todėl estai daro elegantišką reveransą, ir rodo Vakarams jau mūsų laikų nuotraukas: Nugiseks su šiuolaikine uniforma ir ordinais — tikras kovotojas už demokratiją. O per šiuos žmones vyksta, visų pirma, karo nusikaltėlių garbinimas, ir, antra, neonacizmo augimas. Aišku, jei kiekvienos šventės metu štai tokių herojų portretai, jei užėjus į knygyną, jie žiūri į tave iš visų lentynų, iš visų kalendorių ir net šaldytuvo magnetų, tai visi jie šiame gyvenime padarė kažką didvyriško, ir reikia sekti jų pėdomis", — aiškina Gasparian.
Jis pasakoja, kaip Latvijos karo muziejuje jį pribloškė pasirinkimo skurdumas. "Latvijos istorija, sprendžiant iš visko, yra susijusi tik su dviem žmonėmis, pristatytais ten — Arajs ir Cukurs (abu dalyvavo masinėse civilių gyventojų žudynėse — Sputnik).
Auganti karta nuoširdžiai tiki, kad tai yra tikri tautos herojai, o tuo pačiu vyksta neonacizmo nublukimas. Juk kas įtraukta į šio žodžio sąvoką — tai žmonės, kurie neslėpė savo revanšizmo iki 1945 metų gegužės 9-osios Vokietijoje egzistavusios politinės sistemos atžvilgiu. Jei pažvelgsime, tai visi požymiai, kurie iš pradžių buvo įtraukti į vokiečių neonacizmo sampratą, dabar yra Baltijos šalyse".
Kovoti su šia situacija, rašytojo nuomone, labai sunku, nes trijų Baltijos šalių valdžia renkasi savo nacionalinių didvyrių, su kuriais išaugo ne viena piliečių karta, už šalies ribų negarbinti, o visą literatūrą apie juos leisti tik nacionalinėmis kalbomis. Kai apie tai kalba Rusija, Europoje tokie pareiškimai priimami su nepasitikėjimu, ir jų net nesiklausoma. Sustabdyti neonacizmo atgimimą Baltijos šalyse galėtų griežtas įstatymas, bet niekas to padaryti nedrįs. Kol "sugrius per 25 metus pastatyta ideologija, kuri teigia, kad dėl visko kaltas Rusija".
"Europos Sąjunga aiškiai nesupranta, kas ten vyksta. Paskutinė istorija — Latvijos gynybos ministerijoje pareiškė, kad "Bauska gynėjai" išgelbėjo Rygą nuo sunaikinimo. Kaip tai suprasti: planų sunaikinti Rygos Raudonoji armija neturėjo, kaip ir bet kurio kito miesto. Bet kas tokie "Bauska gynėjai"? Juk labai lengva pasakyti — tai mūsų nacionaliniai herojai. Tačiau tai karo nusikaltėliai, kurie darė nusikaltimus žmoniškumui. Be to, Niurnbergo karinio tribunolo formuluotėje — Latvijos, Baltarusijos, Rusijos ir Lenkijos teritorijoje. Ir kas? ES apsimetė, kad nieko neįvyko. O ginčytis beprasmiška, nes pasakys — Rusija kalba nesąmones, Baltarusijai vadovauja paskutinis Europos diktatorius, Izraelis trimis ketvirtadaliais rusų tauta, kuri infiltruota Kremliaus agentūra, o Lenkija vėl drumsčia vandienį", — apibendrina Gasparian.
Neonazizmas — dirbtinė savoka
"Taip, iš tiesų fašizmas tradicinėje Antrojo pasaulinio karo nacių formoje egzistuoja ir kelia galvą. Tačiau jei būti sąžiningais iki galo, daug daugiau nei nacizmo, aš bijau to, kas vyksta Briuselio, Vakarų ir JAV valdančiuosiuose organuose. Pažvelkite į padėtį Ukrainoje — naciai, kurie veikė Maidane, buvo tik maža jėga, ir jie nesugebėtų išgyventi, jei nebūtų tiesioginės paramos iš JAV administracijos pusės. Perversmas Ukrainoje nebūtų įvykęs, jei nebūtų Europos paramos.
Turiu galvoje Briuselį. Tai ES vadovai remia nacizmą. Todėl aš nesutinku su dauguma Rusijos žiniasklaidos, kuri patenka į informacinius spąstus ir mano, kad pavojus plinta iš liaudies, iš minios. Ne, pavojus plinta iš viršūnių. Tai jie skatina ir naudoja nacizmą savo interesais", — išsakė savo požiūrį Europos Parlamento deputetas, žymus italų publicistas ir rašytojas Giulietto Chiesa.
Atskirai pokalbyje su agentūra Sputnik jis palietė Baltijos šalis, teigdamas, kad šių respublikų lyderiai suformuoti pagal JAV šablonus. Ir neonacizmas atėjo į Baltijos šalis neatsitiktinai — "būtent Amerika skatino jį, ir padėjo šių šalių ateities lyderių tėvams gyventi geromis sąlygomis, su viltimi, kad Sovietų Sąjunga žlugs, o kai Baltijos šalys išsilaisvino, išsiuntė nacius į tėvynę".
"Neonacizmas — tai Vakarų reiškinys, kuris buvo naudojamas po Antrojo pasaulinio karo prieš Rusiją ir Ukrainoje. Tai kaip IV*, kuri neegzistuotų be JAV, Anglijos ir Prancūzijos pagalbos. Ir štai kur reikia žiūrėti — į samdinių, kurie kariavo Sirijoje visus šiuos metus, akis arba į akis tiems, kas juos finansavo? Todėl, jei politinės pusiausvyros situacija pasaulyje pasikeis į gerąją pusę, tai šis liaudies neonacizmas išnyks per dvejus ar trejus metus", — padarė išvadą Chiesa.
* "Islamo valstybė" — teroristinė grupuotė, uždrausta JAV, Rusijoje ir kai kuriose kitose šalyse.
