VILNIUS, lapkričio 20 — Sputnik. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu Kanados radijo stočiai "CBC" pareiškė, kad NATO batalionai liks Baltijos šalyse ir Lenkijoje tiek, kiek reikia, nėra jokių konkrečių jų išvedimo terminų. Jis taip pat pakomentavo žiniasklaidos pranešimus apie tai, kad Aljansas nepasirengęs atremti potencialų karinį smūgį rytiniame flange, praneša RIA Novosti.
Pajėgų didinimas Rytų Europoje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad šiuo metu neįmanoma pasakyti, kiek laiko Aljanso kariniai vienetai išliks Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje.
"Neįmanoma tiksliai nurodyti tikslios datos. Mes išbūsime ten tiek, kiek reikia", — sakė Stoltenbergas.
Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. 2016 metais Varšuvoje vykusio ES viršūnių susitikime buvo priimtas sprendimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti tarptautinius NATO batalionus. 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų. Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad būtų galima Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.
NATO prisitaiko
Stoltenbergas pareiškė, kad NATO prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų ir yra pasirengusi apsaugoti sąjungininkus bet kokių grėsmių atveju. Taip jis pakomentavo vokiškų leidinių "Spiegel" ir "Deutsche Welle" publikacijas, kurie su nuoroda į NATO ataskaitas pranešė, kad Aljansas negalės operatyviai sustiprinti savo batalionų, jei Rytų Europos nariams bus smogta. "NATO gebėjimas logistiškai atlikti greitą pajėgų perkėlimą labai padidėjusioje teritorijoje, esančioje Europos komandavimo vedime, degradavo nuo Šaltojo karo pabaigos", — citavo Vokietijos žiniasklaida NATO dokumentą, pavadintą " Išankstinė ataskaita dėl Aljanso tramdymo stiprinimo ir gynybinio pajėgumo".
"NATO yra pasirengusi ginti visus savo sąjungininkus esant bet kokiai grėsmei, — sakė jis. — Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad grėsmė padėtis saugumo srityje keičiasi, NATO taip pat keičiasi. Mes didiname galybes, mes stipriname mūsų pajėgų karinę parengtį, pirmą kartą mūsų istorijoje mes plėtojame pajėgas rytinėje mūsų Aljanso dalyje… Mes taip pat stipriname gebėjimą perkelti pajėgas tiek Europoje, tiek ir per Atlantą. Taigi, mes prisitaikome. Ir būtent todėl esame stiprūs".
Lapkričio pradžioje NATO valstybių narių gynybos ministrai susitarė dėl NATO valdymo struktūros pritaikymo plano, kuris apima dviejų naujų vadovybių kūrimą: Atlanto vadovybę, siekiant apsaugoti transporto maršrutus tarp Šiaurės Amerikos ir Europos ir logistikos vadovybę, siekiant užtikrinti kariuomenės ir įrangos gabenimą Europoje.
