VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Šiaurės Atlanto aljansas nesugebės operatyviai dislokuoti savo kariuomenės, jeigu Rusija pradės NATO Rytų partnerių puolimą, rašo savaitraštis "Spiegel" su nuoroda į NATO slaptą ataskaitą.
Leidinio straipsnyje rašoma, kad dokumente "Išankstinė ataskaita dėl Aljanso tramdymo stiprinimo ir gynybinio pajėgumo" keliamas klausimas, ar NATO šalių koalicija sugebės "reaguoti greitai ir, kilus būtinybei, racionaliai".
"NATO gebėjimas logiškai atlikti greitą jėgų perdislokavimą labai išsiplėtusioje teritorijoje, kurią kontrolioja Europos vadovybė, degradavo nuo šaltojo karo laikų", — "Spiegel" cituoja NATO dokumento turinį.
NATO oficiali atstovė Oana Lungesku atsisakė patvirtinti leidinio informaciją. Tačiau ji pabrėžė, kad "Aljanso pajėgos yra kovinėje parengtyje ir sugeba atlikti perdislokavimą daug greičiau nei kada nors".
2016 metais Varšuvoje vykusio ES viršūnių susitikime buvo priimtas sprendimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti tarptautinius NATO batalionus. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu anksčiau skelbė, kad NATO pajėgumas Rusijos pasienyje per dešimt metų padidėjo tris kartus, o ties Vakarų sienomis — aštuonis kartus.
Pajėgų didinimas
Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.
"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — pridūrė Stoltenbergas.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.
Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją.
Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje. Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad būtų galima Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.
Šiandien Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotos keturios rotacinės daugianacionalinės kovinės grupės, kuriose maždaug 4,5 tūkstančių karių. Joms vadovauja Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė JAV. Šios pajėgos yra gynybinio pobūdžio ir dislokuotos atgrasymo tikslais.
Aljansas taip pat yra tris kartus padidinęs NATO greito reagavimo pajėgas iki 40 tūkstančių karių, kurių priešakyje — ypač greito reagavimo pajėgos. Taip pat veikia ir aštuoni nedideli aljanso štabai — NATO pajėgų integravimo vienetai.
