VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pareiškė, kad artėjančiame NATO viršūnių susitikime būtina išspręsti karinio kontingento didinimo Baltijos regione klausimą, praneša RIA Novosti su nuoroda į Estijos vadovės kanceliariją.
Kaljulaid pasakė apie tai susitikime su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Danijos ambasadoriais prie NATO. Jie atvyko į Estiją pirmadienį, siekdami aptarti Aljanso vaidmenį, stiprinant Baltijos regiono saugumą, ir NATO viršūnių susitikimo, kuris planuojamas 2018-aisiais, darbotvarkę.
Pasak Estijos prezidentės, Šiaurės Atlanto aljansui reikia parengti sąveikos schemą, kuri leis prireikus perkelti papildomas pajėgas į Baltijos jūros regioną ir didinti sąjugininkų pajėgas jūroje ir ore. Kaljulaid teigia, kad nuolatinio NATO bataliono buvimas Estijoje rodo Aljanso vienybę ir pasirengimą apginti visą jo teritoriją.
Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. 2016 metais Varšuvoje vykusio ES viršūnių susitikime buvo priimtas sprendimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti tarptautinius NATO batalionus. 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų. Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad būtų galima Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.
