Klaipėdos uosto įtaka Lietuvos ekonomikai yra didžiulė. Uostas — tai vienas daugiausiai darbo vietų sukuriančių sektorių šalyje. Kasmet šalies biudžetą papildo daugiau nei 700 milijonų eurų pajamų.
Čia sparčiai auga krovinių pervežimų per uostą kiekis, todėl uostui reikalingos naujos teritorijos, leidžiančios priimti daugiau krovinių ir didesnius laivus.
Uosto vizija — šiaurunėje dalyje numatomas išorinis uostas. Šis uostas — tai naujos erdvės paslaugų verslui ir rekreacijai: restoranai, viešbučiai, jūriniai kultūriniai renginiai, sporto centrai, jachtų ir pramoginių laivų prieplaukos, pėsčiųjų ir dviračių takai.
Lapkričio pradžioje Ministrų kabinetas pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui sudaryti Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisiją. Sudarytai komisijai bus pavesta nagrinėti, koordinuoti ir teikti Vyriausybei pasiūlymus šio projekto įgyvendinimo klausimais.
Šiai komisijai vadovaus ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Atsižvelgdami į pasaulinės laivybos pokyčius, kasmet didėjančius laivų parametrus, pastaraisiais metais dauguma pasaulio uostų planuoja plėtrą į išorę, kur dažniausiai yra pakankami natūralūs gyliai.
Klaipėdos uostui taip pat numatoma tokia galimybė. Uosto bendrasis planas apima galimybę pertvarkyti molus, kurių rekonstrukcijai tikimasi gauti ES finansavimą.
Šis planas leis įgyvendinti uosto plėtros projektus, užtikrinsiančius ilgalaikį uosto konkurencingumą tarptautinėse rinkose — leis pasiekti maksimalų gylį ir naujų teritorijų suformavimą.
