Ūmi "kalėjimo migrena" kankina Lietuvos galvą jau trečią kartą per pastaruosius aštuonerius metus. Pirmą kartą skausmo priepuolis suspaudė Vilniaus galvą 2009-aisiais. Dalia Grybauskaitė ką tik įžengusi į sostą atskleidė sensacingą informaciją, kad Lietuvoje 2005-2006 metų laikotarpį galėjo būti slaptas centras kaliniams, įtariamiems tarptautiniu terorizmu. Nepriklausomos Europos valstybės teritorijoje amerikiečių specialiosios tarnybos įrengė specialias Gvantanamo filialo kazematas, kuriose buvo kankinami sugauti teroristai, įtariami 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuoliais.
Tada byla palyginti greitai buvo nutildyta. Sukūrė parlamentinę komisiją vadovaujamą deputatu- konservatoriumi Arvydu Anušausku, kuri, kelis karus nuvažiavo nurodytu adresu į sostinės priemiestį Antavilius, jokių kalėjimo pėdsakų nerado. Amerikos žurnalistų informacija buvo pavadinta "audringos fantazijos vaisiumi".
Buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus (buvęs JAV pilietis — Sputnik), kuris buvo valdžioje tuo laikotarpiu pareiškė, kad nieko negirdėjo apie jokį CŽV kalėjimą. Bet taip nebūna, kad prezindetas nežinotų, kad vyksta jam patikėtoje teritorijoje.
Valdo Adamkaus istorija apie "grįžimą į Tėvynę" iš laikinojo gyvenimo užsienyje (JAV — Sputnik) po Antrojo pasaulinio karo viesiems lietuviams yra žinoma. Apie jo "šlepetes po lova", paliktas 18-mečio Valdu, išeinant į Vakarus 1944 metais su atsitraukiančiais vokiečių kariais, Adamkaus šalininkai kuria legendas, o priešininkai — anekdotus.
Istorikai prisimena, kaip Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, 1997 metais, "Vašingtono srities komitetas" atsiuntė savo emisarą pakeisti "nepatikimą" pirmąjį Lietuvos prezidentą, buvusį pagrindinį komunistą Algirdą Brazauską. 1998 metų vasario mėnesį Adamkus tapo prezidentu. Nuo tada Lietuva užtikrintai užėmė savo vietą JAV politikos Europoje farvateryje. Bet koks nurodymas iš Baltųjų rūmų Viniuje pradėtas laikyti "veiksmų vadovu", o amerikos specialiosios tarnybos ir Pentagonas laikyti Lietuvą "savo teritorija". Buvo laikomasi visų teisinių prielaidų — Lietuva buvo įtraukta į NATO ir Europos Sąjungą. O šiokį tokį nesusipratimą su Valdo Adamkaus pralaimėjimu kituose prezidento rinkimuose 2003 metais greitai sutvarkė paskelbus impičmentą laimėjusiam Rolandui Paksui.
2004-aisiais Valdas Adamkus vėl užėmė Lietuvos prezidento kėdę. O tų pačių metų pabaigoje Antavilių kaime, privačiose arklidėse miško pakraštyje, prasideda didelio masto darbai. Kaip žurnalistams pasakojo vietiniai gyventojai, naktimis savivarčiai iš arklidžių teritorijos išveždavo tonas žamės, o užveždavo statybines medžiagas ir kažkokią įrangą. Vietos gyventojų prie objekto arti neprileisdavo, o patys darbai buvo užbaigti labai greitai. Kas toliau vyko už aptvaro — niekas nežino.
Apie paslaptingą objektą prisiminė tik 2009 metais dėl "ABC News" žurnalistų. Tais metais visuomenei nebuvo pateikta jokių ypatingų įrodymų, todėl Lietuvos valdžiai be didelio vargo pavyko įtikinti pasaulinę bendruomenę savo neprisidėjimu prie nešvarių CŽV darbelių. "Ką gi, man tai yra naujiena. Areštuoti žmones kitoje šalyje? Man atrodo, tai neįtikėtina", — stebėjosi tuometinis prezidentas Valdas Adamkus. O parlamentinės tyrimo komisijos pirmininkas Arvydas Anušauskas pareiškė, kad žurnalistų pateikta informacija nepasitvirtino, o detales suinteresuotiesiems galės išaiškinti draugai amerikiečiai. Savaime suprantama, kad pastarieji ir nesiruošė nieko pasakoti.
Tačiau po dvejų metų, pasaulio visuomenės reikalavimuu, Lietuvos generalinė prokuratūra atnaujino tyrimą pagal "naujai paaiškėjusius faktus". Į JAV Senato žvalgybos komisiją pateko skandalinga ataskaita apie įtariamų terorizmu kamantinėjimus CŽV pareigūnais. Ataskaitoje buvo nurodomi spėjamų sulaikytųjų vardai ir pavardės, skrydžių numeriai, kuriais, spėjama, jie buvo vežami į Lenkijos ir Lietuvos oro uostus.
Tačiau ir antrasis bandymas išvilkti į dienos šviesą Lietuvos vadžią nepavyko. Jei bus įrodytas slapto CŽV kalėjimo buvimo faktas, arba kaip jį dar vadina "violetinis centras", netoli Vilniaus, tai gali užgulti juoda dėme Lietuvos valstybės mundurą, kuri, skirtingai nei JAV, pasirašė JT Konvenciją prieš kankinimą. O ten ir iki Hagos tribunolo netoli.
Ir štai eilinis tarptautinio baudžiamojo teismo tyrimo etapas, kuris pridėjo prie bylos praėjusių metų Lietuvos parodymus Strasbūro žmogaus teisių teisme. Jame oficialus Vilnius nebėra toks kategoriškas ir pripažįsta, kad minėtame laikotarpyje Antaviliuose buvo įrengtas specialus centras. Bet jis buvo naudojamas tik žvalgybos operacijoms, o ne kaip slaptas kalėjimas. Ir jei ko nors netenkina Lietuvos atsakymas, dėl detalesnio išaiškinimo prsšom kreiptis į JAV, kurios, skirtingai nei Vilnius, nepasirašė Sutarties dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo įkūrimo, o tai reiškia, kad atsakyti į pateiktus klausimus neprivalo.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
