VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Latvija 2018 metais padidins išlaidas gynybai iki reikalaujamų NATO 2% šalies bendrojo vidaus produkto (BVP); bendra suma, kuri kitąmet bus skirts šiam tikslui, sieks apie 576 milijonus eurų, praneša Sputnik Latvija su nuoroda į Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnybą.
Latvija taps viena iš nedaugelio NATO šalių, kurios išlaidos gynybai pasieks 2% BVP, iki 2017 metų šitai pasiekė šešios NATO valstybės — JAV, Graikija, Estija, Didžioji Britanija, Rumunija ir Lenkija.
Gynybos biudžetas 2018 metams siekia 576,34 milijonus eurų ― 126,8 milijonų daugiau nei pernai.
Iš šios sumos 43% bus skiriami investicijoms, 24% išlaikymui ir 33% darbuotojams.
Lietuvos padėtis
Sprendimas įgyvendinti pagrindinį NATO finansinį kriterijų — kariuomenės poreikiams skirti du ir daugiau procentų, buvo priimtas Vyriausybės, atsižvelgus į prezidentės direktyvinį nurodymą. Ankstesnioji Vyriausybė planavo 2% BVP kariuomenei išleisti tik 2020-aisiais, o dabartinis ministrų kabinetas pareiškė, kad jau 2018-ųjų biudžeto projekte numatys šiuos skaičius. Savo ruožtu prezidentės administracijos pasiūlė "viršyti planą". Sutarė dėl 2,07% — tiek 2018 metų biudžete numatyta skirti saugumui ir gynybai.
Taigi, Lietuva pateko į NATO šalių, kurios įvykdys pagrindinį Aljanso reikalavimą (viso Aljanse 29 valstybės), sąrašą. Apie tai prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė pastarajame NATO viršūnių susitikime, kuris gegužę vyko Briuselyje.
Lietuvos Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis mano, kad šalis turi skirti gynybai ne 2%, o 2,5% BVP. Anot Karoblio, didinti finansavimą krašto apsaugai iki 2,5% BVP siūlo Aljanso planuotojai. Be to, ministras prisipažino, kad supranta būtinybę didinti išlaidas ir kitose srityse: socialinei atskirčiai mažinti, struktūrinėms švietimo, sveikatos apsaugos reformoms. Tad siūlo ieškoti balanso.
Vyriausybės ir prezidentės planus netiesiogiai remia ir paprasti lietuviai. Tai rodo apklausos, kurią 2017 metų balandį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Vilmorus", rezultatai.
Komentuodamas šiuos rezultatus, bendrovės direktorius Vladas Gaidys pasakė, kad pastaruoju metu padidėjo Lietuvos gyventojų pasitikėjimas kariuomene.
Šiandien pasitikėjimo kariuomene lygis aukščiausias per dvylika metų. O pernykštį Krašto apsaugos ministerijos "auksinių šakučių" skandalą gyventojai užmiršo ir kariuomenei pagal pasitikėjimą skyrė trečią vietą.
