VILNIUS, spalio 6 — Sputnik, Vladimiras Matveevas. Gintauto Palucko pareiškimas — panašus į bombos sprogimą Lietuvos valdžios aukščiausiuose ešelonuose. Vienos iš pagrindinių Lietuvos sisteminių partijų lyderis paragino nutraukti ginklavimosi lenktynes mažoje NATO šalyje, kuri pastaraisiais metais tarptautinėje arenoje yra pagrindinė visų antirusiškų Šiaurės Atlanto aljanso ir Europos Sąjungos iniciatyvų kurstytoja.
"Pagal nacionalinį susitarimą ir įsipareigojimą NATO esame pasiekę tuos 2% nuo BVP. Ir viskas: visos diskusijos ir siūlymai didinti finansavimą gynybai, pasirašinėti naujus susitarimus, mūsų galva, yra absoliučiai nesavalaikiai, nes lygiai taip pat nacionaliniam saugumui yra ir kitų labai svarbių dalykų: skurdas, socialinė atskirtis ir socialinė nelygybė. Šioms problemoms spręsti turėtų būti sutelkti ekonominio augimo resursai", —pateikia "Obzor" Paluckio žodžius.
Verta priminti, kad 2017 metų pradžioje Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir krašto apsaugos bei užsienio reikalų ministrų siūlymu Siemo deputatai didžąja dauguma balsų (106 iš 141) patvirtino naują Nacionalinės saugumo strategiją, kurioje numatyta 2018-aisiais pasiekti pagrindinį NATO karinių išlaidų kriterijų — ne mažiau kaip 2% BVP. Tačiau beveik iš karto po Strategijos patvirtnimo iš prezidentūros ir Gynybos ministerijos rūmų pasigirdo tarybinių laikų epochos šūkiai — "įvykdysime ir viršysime" numatytus rodiklius.
NATO viršūnių susitikime, visų akivaizdoje, vadovaujant JAV prezidentui Donaldui Trampui Grybauskaitė išdidžiai raportavo, kad Vilnius "viršys planą" ir jau artėjančiais 2018 metais pakels savo karinių išlaidų kartelę iki 2,07% BVP. O paskutiniame interviu vienam iš komercinių Lietuvos leidinių jau po NATO viršūnių susitikimo Grybauskaitė apibrėžė ir naujas perspektyvas — padidinti Krašto apsaugos ministerijos biudžetą iki 2,35% bendrojo vidaus produkto.
Prezidentės siūlymą aiškiai suvokė Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Ministrui pakilo apetitas ir jis nusprendė "perspjauti" valstybės vadovę, pareiškęs: 2,5% Lietuvos BVP saugumui ir gynybai!".
Prezidentės ir krašto apsaugo ministro siekius palaikė pagrindiniai Lietuvos militarizacijos rėmėjai — konservatoriai. Jie skubiai pateikė pasiūlymą — perrašyti anksčiau pasirašytą visų politinių partijų susitarimą dėl gynybos biudžeto didinimo. Naujasis susitarimas siūlo spartinti šių planų įgyvendinimą ir didinti karinių išlaidų viršutinę ribą. Šis skubotas sprendimas pagrįstas tradiciškai — Rusijos grėsme.
Ir štai ant lietuviškų vanagų galvų šalto vandens auseklį išpila Lietuvos socialdemokratų — vienos iš pagrindinių politinių jėgų šiuolaikinėje valstybės istorijoje, lyderis. Jis pasisakė už tai, kad dar 2012-aisiais partijų pasirašytas susitarimas išliktų nepakitęs. Jame teigiama, kad gynybos asignavimas turi pasiekti 2% BVP tik iki 2020 metų. O lėšų perteklių ižde geriau panaudoti socialinės sferos asignavimui, mano LSDP lyderis.
Pabrėžtina, kad garsus Paluckio pareiškimas skamba valdančiosios valstiečių-socialdemokratų koalicijos žlugimo ir vidaus nesantaikos pačioje socialdemokratų stovykloje fone. Primename, kad 10 iš 17 socialdemokratų Seime atsisakė paklusti partijos valiai ir pasisakė už tolesnį dalyvavimą valdančioje koalicijoje.
