VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Lietuvos Vyriausybė po pateikimo pritarė Karo prievolės įstatymo projektui, kuriame nustatoma, kad dvasininkams atidedama privalomoji pradinė karo tarnyba, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
Šios pataisos panaikino Konstitucijai prieštaraujančią Karo prievolės įstatymo nuostatą, kuria nuo karo prievolės buvo atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai bei nešaukiami atlikti nei privalomosios karo tarnybos, nei tarnybos paskelbus mobilizaciją.
Priimtu Karo prievolės įstatymo projektu numatoma, kad dvasininkams bus atidedama tik privalomoji pradinė karo tarnyba, t.y. mobilizacijos atveju jie gali būti šaukiami atlikti karo prievolę, tokiu atveju jie būtų skiriami į karo kapelionų pareigas. Mobilizacijos atveju karo prievolės atlikti pašaukti dvasininkai, kaip ir kiti karinio parengtumo anksčiau neįgiję asmenys, prieš paskiriant juos į tarnybą bus šaukiami į mokymus.
2015 metų pavasarį Lietuva vėl pradėjo karinę tarnybą dėl geopolitinės padėties, "grėsmės nacionaliniam saugumui", bei būtinybės stiprinti šalies gynybą. 2017 metais nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą numatyta pašaukti 3537 karo prievolininkus. Šiais metais liko pašaukti kiek daugiau nei 700 karo prievolininkų.
Pagal priimtą Seimo sprendimą nuo 2017 metų kiekvienais metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą numatyta pašaukti po 3 500–4 000 karo prievolininkų.
Anksčiau respublikos gynybos ministras Raimundas Karoblis paskelbė, kad visuotinis šaukimas atsiras 2023 metais.
