VILNIUS, gruodžio 7 — Sputnik. Migrantai atvyksta į Lietuvą ieškodami uždarbio ir taikaus gyvenimo, bet susiduria su tam tikrais sunkumais, prisitaikydami prie gyvenimo naujoje visuomenėje.
Apie tai rašo "Deutsche Welle" korespondentas Vitoldas Jančis.
Statistika
Didžiausia užsieniečių grupė, kuri gavo leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje, tebėra rusai, tačiau pastaraisiais metais jų skaičius mažėja, teigia Lietuvos statistikos departamento ekspertė Birutė Stolytė. Jei 2017 metais Lietuvoje gyveno 8 347 Rusijos piliečiai, 2014 metais jų buvo daugiau nei dešimt tūkstančių.
Antroje vietoje yra Ukrainos diaspora (2017 metais Lietuvoje gyveno 2 505 ukrainiečiai). Taip pat Lietuvoje gyvena 1 381 Lenkijos pilietis, 886 Baltarusijos piliečiai (jų skaičius per trejus metus taip pat sumažėjo), 556 Vokietijos piliečiai.
Sunkumai su mokyklomis
Rusė Olga Belova, IT specialistė, su šeima persikėlė į Vilnių, nes jie dažnai atvažiavo į Lietuvą vasaros atostogų ir šalis jiems labai patiko. Adaptuotis buvo nesunku, nes Vilniuje beveik visi supranta rusų kalbą.
Tačiau sunkumai prasidėjo, kai teko pasirinkti mokyklą vyresniam sūnui. Iš pradžių tėvai vaiką atidavė į lietuvių mokyklą, nes tikėjosi, kad jam ten pasiūlys adaptacijos programą. Tačiau iš jo per daug reikalavo, tarsi berniukas mokėtų lietuvių kalbą nuo gimimo. Mokytoja taip pat nenorėjo padėti šeimai.
Tada tėvai pasirinko privačią mokyklą, kur mokymas vyksta prancūzų kalba. Pasak Belovos, naujoje mokykloje buvo palankesnės sąlygos vaiko adaptacijai.
Problemos su draudimu ir būsto paieška
Rusas Sergejus Zlatkevičius su savo šeima atvyko į Klaipėdą dėl darbo pasiūlymo. Dabar jis konsultantas naftos gavybos srityje. Kaip pasakė Zlatkevičius, persikėlimo metu nebuvo jokių problemų, tik ilgą laiką teko ieškoti būsto.
Vyresnė Sergejaus dukra eina į rusų mokyklą, o jo jaunesnį sūnų atsisakė priimti į lietuvių mokyklą, nes jis nežino kalbos.
Zlatkevičiui pagrindine problema tapo tai, kad jo žmonai negali būti suteiktas sveikatos draudimas, nes ji atvyko į Lietuvą pagal šeimos susijungimo programą. Net savarankiškų įmokų negalima daryti.
Bėgimas iš Ukrainos
Ukrainos gyventoja Inga Švendich, pabėgo iš šalies po konflikto pradžios Donbase. Ji su dukra atvyko į Lietuvą 2015 metais, prieš tai ji buvo privačios įmonės, kuri valdė kelias miesto vaistines, bendraturtė. Dabar Švendich visuomeniniais pagrindais dirba Akmenės rajono mero padėjėja ukrainiečių integracijos klausimais. Finansuoja ją jos vyras, dirbantis Donecko srities kariuomenės-civilinės administracijoje —Ukrainos saugumo pajėgų kontroliuojamoje teritorijoje.
Vastybinė parama migrantams
Užsieniečius, turinčius leidimą gyventi Lietuvoje, remia valstybė per Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą. Pasak Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Linos Burbaitės, fondas finansuoja tris užsieniečių integracijos centrus, kuriuose galima gauti įvairios pagalbos — nuo teisinės konsultacijos iki mokymo kursų.
