Visai neseniai seniausia Lietuvos politinė partija — Socialdemokratų partija — buvo dar ir populiariausia šalyje. Buvo manoma, kad ji net neturi konkurentų. Būtent todėl ji laimėjo Seimo rinkimus 2012 metais. Tačiau jau 2014 metų pavasarį socialdemokratai akivaizdžiai prarado savo pozicijas: Europarlamento rinkimuose geriausią rezultatą parodė opoziciniai konservatoriai. Pernai spalio 9 dieną Lietuvoje įvyko Seimo rinkimai. Socialdemokratams jie pasibaigė tragiškai: netikėtai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri gavo virš pusšimčio vietų Seime. Tuo metu, kai LSDP sugebėjo "pasiimti" tik 19 vietų. Socialdemokratų rinkiminiam štabui tuomet vadovavo šiandienos Sputnik Lietuva pašnekovas Algirdas Sysas.
Analitikų nuomone, tokia liūdna praėjusių rinkimų išvada — tai rinkėjų, kurie daugiau nebenorėjo matyti Seime senų veidų, nusivylimo rezultatas. O ypač dėl mažėjančių atlyginimų ir didėjančios migracijos. Politikos favoritams, kurie prarado daugumą mandatų, teko prisijungti prie koalicijos su "didžiausiais priešais" — valstiečiais. Nors jau iš karto buvo aišku, kad tokia nelygi "santuoka" neturės jokių teigiamų pasekmių. Ir iš tikrųjų: rugsėjo pabaigoje LSDP Taryba priėmė sunkų sprendimą palikti valdančiąją koaliciją.
Tačiau už bendradarbiavimo su "valstiečiais" nutraukimą balsavo toli gražu ne visi socialdemokratai. Sprendimą palaikė tik 140 LSDP Tarybos narių. O štai 46 ryškūs socialdemokratai buvo prieš, tarp jų ir tie partijos nariai, kurie dirba Seime ir Lietuvos Vyriausybėje. Tai visai suprantama: jie tiesiog nenorėjo prarasti savo šiltų vietų. Taigi, "valstybės perversmas" neįvyko (bent jau parlamente). Nors Lietuvos valdžia jau pasikeitė ir šiuo metu vis labiau linksta į "dešiniuosius". Bet vis dėl to šiuo metu socialdemokratų interesus Lietuvoje palaiko daugiau nei 19 tūkstančių narių. Ji iki šiol lieka didžiausia šalies partija. Bet akivaizdu, kad jau ne stipriausia.
- Pone Sysai, kaip mes suprantame, skilimas įvyko ne pačioje Socialdemokratų partijoje, o tik jos Seimo frakcijoje?
— Būtent taip: kokio nors skilimo mūsų partijoje nebėra. Skilimas į dvi dalis įvyko tik mūsų frakcijos Seimo lygmenyje. Asmeniškai aš atstovauju tai parlamentarų grupei, kuri tiksliai laikosi partijos įstatų ir partinės konferencijos sprendimų. Taigi, iš jų ir reikalaujama. Bet aišku, jie turi labai skirtingus motyvus. Tarp kita ko jie ilgą laiką neišreikškė savo sprendimo, o paviešino jį paskutiniu momentu. Dabar jie kalba apie tai, kad ketina sukurti atskirą partiją.
- Kaip šiandien socialdemokratų partijos reikalai? Ypač atsižvelgiant į pernykštį žlugimą Seimo rinkimuose?
— Atvirai kalbant, LSDP turi ne pačias geriausias perspektyvas. Mes buvome pačia didžiausia šalies partija ir tokia ir liekame kol kas. Bet mes pralaimėjome paskutinius rinkimus ir, aš manau, pralaimėjome pelnytai, nes mūsų žodžiai skyrėsi nuo mūsų veiksmų. Buvo primti pakankamai sunkūs sprendimai, kurie nuteikė visuomenę prieš mus. Čia pat atsirado taip vadinamieji "gelbėtojai". Aš turiu omenyje Valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Taip aš vadovavau socialdemokratų partijos rinkiminiam štabui. Kuomet prasidėjo kaltųjų paieškos, aš iš karto atsistatydinau. Šiuo metu kairiuosius pastebimai spaudžia neoliberalai. Būtent jie šiandien vadovauja puotai. Jie aiškiai yra nacionalistinių pažiūrų.
- Kokios yra jūsų perspektyvos 2019 metams?
— Tuo metu iškart vyks trys rinkimai: prezidento, vietos valdžios ir Europos Parlamentui. Tai bus kaip generalinė repeticija prieš kitus parlamento rinkimus, kurie vyks po trejų metų. Manau, kad per ateinančius dvejus metus galėsime ištaisyti situaciją, kuri susidarė partijoje. Tuo tarpu mes, kaip ir Vokietijos socialdemokratai, nusprendėme nedalyvauti koalicijoje. Kadangi parlamento "vyresnysis brolis" visą gėrį priskiria sau, a viską blogį — "jaunesniajam broliui".
- Jūsų manymu, kas taps kitu Lietuvos prezidentu? Galbūt Rolandas Paksas, kuris vieną kartą buvo pašalintas dėl apkaltos?
— Ne, jis negali balotiruotis. Turi būti priimtas politinis sprendimas, tačiau tam trūksta balsų. Kaip visada. Nors galbūt prie šio klausimo dar bus sugrįžta, nes Strasbūro teismas reikalavo panaikinti apribojimus. Akivaizdu, kad 2019 metais bus daug kandidatų. Bet kuriuo atveju, ne mažiau nei Rusijoje. Nors sunku pasakyti, kas turi daugiau šansų. Manau, kad rinkimų kampanija bus labai įdomi. Tačiau akivaizdu, kad dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė netaps Lietuvos prezidente, nes įstatymas jai neleis. Pas mus aukščiausią postą galima užimti tik du kartus iš eilės. Ir "Putino-Medvedevo variantas" (aš turiu omenyje "tandemą") Lietuvoje neprigis.
- Vasaros pabaigoje iš JAV į Klaipėdos uostą atvyko pirmoji gamtinių suskystintų dujų partija. Tačiau dabar ES institucijos atsisako finansuoti šį projektą. Skandalas!
— Jie buvo pasirengę finansuoti bendrąjį projektą. Lietuva "iššoko" pirma, išsinuomojusi laivą "Independence". Deja, jau daugelį metų mes negalime susitarti su Latvija ir Estija vyriausybių lygiu. Ryga sako, kad turi savo didelę požeminę dujų saugyklą, o Talinas deda viltis į Suomiją. Esu tikras, kad jei latviai ir estai palaikytų lietuvius, ES finansuotu mūsų bendrą projektą. Taigi visos trys respublikos yra kaltos, kad negali susitarti tarpusavyje.
- Klausimas, kuris neseniai tapo tradicinis: ar jūs nebijote bendrauti su Rusijos žiniasklaida? Po kai kurių interviu "Sputnik Lietuva" mūsų pašnekovai buvo įrašyti į "naudingus Kremliaus idiotus" ar "nenaudingus Lietuvos idiotus". Kabinamos ir kitos etiketės.
— Lietuva yra laisva šalis, kurioje niekam nėra uždrausta kalbėti ir pareikšti savo nuomonę. Problemos kyla, kai iš interviu radikalūs žmonės išskiria atskiras frazes ir jas interpretuoja. Kaip rezultatas, iš musės daromas dramblys. Aš be jokių apribojimų bendrauju tiek su Vakarų, tiek su Rusijos žurnalistais. Ir aš visada sakau, ką manau. Tarkime, neseniai dalyvavau susitikime Amerikos ambasadoje Vilniuje. Ten buvo ir Rusijos žurnalistai. Aš taip pat su jais kalbėjau. Antanas Vinkus, vienas iš buvusių Rusijos ambasadorių, vadovauja parlamento draugystės grupei su jūsų šalimi. Jis susitiko ir su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje. Taigi, mūsų šalių ryšiai tęsiasi įvairiais lygmenimis.
