Gigantiški šiaudiniai sodai nušvis Šventaragio slėnyje Vilniuje

Prenumeruokite
НовостиTelegram
Pirmą kartą šiaudiniai sodai bus iškilmingai apšviečiami gruodžio 13 dieną, šventę lydės dūdmaišių ir tabalų muzika; šviečiantys sodai Vilniuje kabės ir per Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo renginius

VILNIUS, gruodžio 13 — Sputnik.  Dešimt išdidintų sodų gruodžio 13 dieną papuoš Šventaragio slėnį, skverą ir erdvę prie Karaliaus Mindaugo paminklo. Toki būdu projektas "Šventaragio sodai" įgyvendina tradicinio sodo idėją.

Главная елка на Кафедральной площади - Sputnik Lietuva
Kalėdos Lietuvoje: tradicijos ir dabartis

Sodai miestiečius ir miesto svečius džiugins visą tamsųjį metų laikotarpį: nuo 2017 metų gruodžio 13 dienos iki 2018 metų pavasario lygiadienio — kovo 20 dienos.

Šviečiantys sodai Vilniuje kabės ir per Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo renginius: kiekvienas sodas skiriamas atskiram Lietuvos valstybės dešimtmečiui. Apšviesti "Šventaragio sodai" — tarsi jungtis tarp senosios kultūros tradicijos ir jos, natūraliai pakitusios, įprasminimo dabartyje.

Projektu siekiama, kad šiaudinių sodų tradicija išliktų šiuolaikinio lietuvio etninės savimonės dalimi.

Pirmą kartą sodai bus iškilmingai apšviečiami gruodžio 13 dieną 18:00. Šventę lydės dūdmaišių ir tabalų muzika (Vytautas Linkevičius, Jonas Tumasonis, Vilius Marma).

Šiaudiniai sodai yra viena gražiausių tradicinių liaudies meno puošmenų. Tai ne tik Lietuvos tautodailės paveldas, bet ir labai svarbi Baltijos jūros regiono, Europos ir pasaulio kultūros paveldo dalis, atspindinti senąja pasaulėžiūrą bei tradicijas.

Sodas — sakralią prasmę teikiantis mūsų protėvių palikimas, turėjęs ir iki šiol tebeturintis didelę reikšmę lietuvių liaudies papročiuose. Lietuviškasis šiaudiniai sodas — tai tarsi sumažintas "pasaulio modelis". Jis buvo rišamas vestuvėms, krikštynoms, per kalendorines šventes. Sodą kabindavo garbingiausioje vietoje, virš stalo. Palubėje kabantis sodas siedavosi su dangaus sodu — rojumi arba dausomis.

Naujienų srautas
0