VILNIUS, gruodžio 14 — Sputnik. Europos Sąjunga verčia Baltijos šalių lyderius atnaujinti santykius su Rusija, tvirtina Lietuvos politologas Anatlijus Ivanovas agentūrai "HCH".
Eksperto manymu, tai susiję su ES nenoru finansuoti ilgalaikius Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektus. Visų pirma, kalba eina apie projektą "Rail Baltica", dėl kurio derybos vyko daugiau nei 20 metų.
Gruodžio pradžioje Europos Komisija išplatino projektų, kurie gaus ES finansinę paramą, sąrašą. Tarp šių projektų nėra nei vieno, kuris būtų susietas su "Rail Baltica" statybomis. O iš pradžių buvo planuota, kad Europos Sąjunga suteiks 85% finansavimo paramą.
"Aišku, kad Europos biurokratai skaičiuoja savo centus. Bendra Europos Sąjungos situacija yra labai sudėtinga, todėl jie ir taupo tokiems projektams, kuriuos galima pavadinti Baltijos Baikalo-Amūro magistralės ilgomis statybomis. Žinoma, jis bet kuriuo atveju bus užbaigtas, bet visa tai tap didžiule našta vietos mokesčių mokėtojams", — sakė Ivanovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Europos Komisija nusprendė napalaikyti Visagino AE statybų projektą.
"Pagrindiniu Visagino AE statybos partneriu turėtų tapti konglomeratas "Hitachi", bet jis padėjo tašką ties šiuo negyvu "kūdikiu". Dar anksčiau šį projektą paliko Lenkija… Branduolinis Lietuvos projektas patyrė nesėkmę, šiuo metu grįžti prie jo yra beprasmiška. Baltarusiai su savo statoma atomine elektrine Astrave aplenkia lietuvišką projektą 20 metų", teigia Ivanovas.
Be to, Europos Sąjunga neleido Lietuvai suteikti SGD terminalui Klaipėdoje regioninio objekto statusą. Anot politologo, tai reiškia, kad Briuselis neleido Baltijos šalims visiškai atsisakyti rusiškų energijos šaltinių tiekimo vardan suskystintųjų dujų iš JAV ir Skandinavijos.
Tačiau, Ivanovo nuomone, Baltijos šalys vargu, ar sugebės atnaujinti buvusius santykius su Rusija dar ir dėl to, kad Lietuvos prezidentė leidžia sau nekorektiškus pasisakymus Rusijos atžvilgiu.
"Rail Baltica" — svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.
Nutiesus 700 kilometrų "Rail Baltica" geležinkelį nuo Kauno iki Talino, kelionė šiuo maršrutu užtruks 3 valandas 24 minutes, o nuo Rygos iki Vilniaus — vos 2 valandas 01 minutę.
Remiantis ekonomine analize, pateikta balandžio 24 dieną "Rail Baltic Global Forum 2017" Rygoje metu, bendra suma, reikalinga projektui įgyvendinti siekia 5,8 milijardus eurų.
Nuo pat pradžių plataus užmojo geležinkelio magistralė sulaukė didelio visuomenės dėmesio, žmonės pasidalino į dvi stovyklas. Kritikai abejoja projekto ekonominiu pagrįstumu, o šalininkai prognozuoja keleivių ir krovinių srautų augimą.
