Lietuvos dešinėji vis nenurimsta ir skelbia eilinį kryžiaus žygį prieš rusų kalbą. Vadovauti kariuomenei žygyje paskirtas jaunas ir energingas, naujas patriotiškų vilčių skelbėjas — konservatorius Laurynas Kasčiūnas. Būtent jis pateikė Seimo svarstymui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurių pagrindinis tikslas — išvėdinti rusišką dvasią iš tautiečių galvų.
Lietuvių kalba — tai brangu
Kas bent kiek yra susipažinęs su televizijos gamybos technologija, žino, kad filmų ir televizijos laidų dubliavimas į valstybinę kalbą yra gana sudėtingas ir brangus procesas. Jame dalyvauja vertėjai, dubliažo aktoriai, garso režisieriai, techniniai darbuotojai. Taigi, televizijos ir radijo transliuotojai, kurie užpildo eterį filmais ir televizijos serialais rusų kalba, turės pakratyti kišenę. Priešingu atveju jie turės pakeisti "Čeburašką" (Kūlverstuką — Sputnik) į "Batmaną", o kino juostą "Likimo ironija, arba po pirties" į pigų Holivudo veiksmo filmą.
Transliuotojai ir kabelinės televizijos tinklų teikėjai puikiai supranta, kad įdomaus ir suprantamo Lietuvos žiūrovui rusiško kino pakeitimas į plačios paklausos gaminius galiausiai prives prie reitingų kritimo —pagrindinio rodiklio šiuolaikiniame televizijos pasaulyje. Silpnas reitingas automatiškai sumažina reklamos kainas ir atbaido reklamos užsakovą — maitintoją.
Be rusiško kino Lietuvos televizininkų pajamos neišvengiamai pradės kristi iki bankroto. Tačiau "politinis tikslingumas" aukštesnis nei televizijos verslininkų merkantilizmas. Apie kokius pinigus gali būti kalbama, kai "rusai puola"?
Kur pinigai, LRT?
Šiandien Lietuvoje nacionaline kalba transliuoja penki nepriklausomi ir vienas valstybinis — Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), transliuotojai. Privačioms kompanijoms pajamos nuo reklamos — finansinio stabilumo pagrindas. Šis klausimas visiškai nejaudina LRT, kuris yra visiškai finansuojamas iš biudžeto. Komercinė reklama LRT programose nuo 2015 metų.
Nacionalinio transliuotojo išlaikymas 2017 metais atsiėjo mokesčių mokėtojams 36,5 milijonų eurų. Lietuvai — didelė suma.
Kur ir kaip buvo išleisti valstybės pinigai? Šiandien su vargu tai stengiasi išsiaiškinti Seimo nariai iš valdančiosios koalicijos. Į jų konkretų klausimą — "kur pinigai?", — LRT direktorius Audrius Siaurusevičius iki šiol aiškių atsakymų nepateikė. Bandymus atlikti nepriklausomą valstybinės įmonės auditą jis pavadino "politiniu nepriklausomų žurnalistų spaudimu". Jums tai nieko neprimena?
"Serebrenikovo sindromas"
Lietuvos politikai įnirtingai rūpinasi "kūrybiškumo laisve" kitose šalyse. Iš Europos Parlamento tribūnos jie skelbia šūkius "laisvę Rusijos režisieriui Kirilui Serebrenikovui", kuris Rusijoje yra įtariamas valstybės biudžeto lėšų grobstymu. Tačiau, pasirodo, ir "lietuvių akyje" įstrigo šiaudas. Ar rąstas?
Kas ir kokia suma įvertino "nepriklausomų televizijos kūrėjų" darbą, kokie honorarai buvo mokami subrangovams už LRT aptarnavimą? Kiek moka patalpų nuomininkai didžiuliame LRT komplekse? Ar racionaliai išleidžiamos lėšos iš valstybės iždo? Deputatų klausimai nėra tušti. Į daugelį — atsakymų kol kas nėra.
Jei LRT bus aptiktas "netikslinis biudžeto lėšų priskyrimas", tuomet, švaria sąžine, bus galima atpjauti nuo jų biudžetinio pyrago dalį ir peduoti komerciniams kanalams rusiškų televizijos serialų dubliavimo išlaidų padengimui. Teisinga? Tikriausiai, taip. Dalį lėšų galima pasiskolinti ir iš Krašto apsaugos ministerijos. Juk valstybės saugumas šiandien tai ne tik patrankos ir raketos, bet ir patriotizmu nušviestos tautiečių smegenys.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone