Vėliau jis pridūrė, kad tai "toks juokelis". Kiekviename juokelyje yra dalis juokelio. Rinkitės, gerbiamieji piliečiai: jums vadovaus arba buvęs policininkas Skvernelis, arba nusikaltėliai. Trečiojo kelio nėra, na, nebent anarchija…
Įdomiausia tai, kad, kaip parodė įvykiai, Skvernelis nejuokavo. Per pirmuosius savo kaip šalies premjero darbo metus jis parodė ypatingą palankumą jėgos struktūrų atstovams. Tai terpė, kurioje jis brendo ir kuri jam išlieka artimiausia.
Žmonės, kurie anksčiau dirbo su Skverneliu jėgos struktūrose ir kuriuos jis laiko savo bendražygiais, dabar iškelti į aukštas pozicijas. Tai ir dabartinis Vidaus reikalų ministras, ir vicimenistras, taip pat — Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktorius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos viršininkas, premjero patarėjai ir net "Lietuvos geležinkelių" pirkimų centro vadovas. (Kaip žinia, ši įmonė atlieka daug ir labai pelningų užsakymų).
Nepamirškime ir ištikimo premjero draugo Vytauto Bako, šiuo metu vadovaujančio įtakingam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. (Beje, šis jaunas politikas greitai pajuto mūsų epochos dvasią ir dabar visur įžvelgia Rusijos grėsmę bei jos inspiruojamus sąmokslus).
Apetitas ateina bevalgant. Apsistačius savais, reikia juos dar ir pamaloninti materialinėmis gėrybėmis. Tada, anot politinių intrigų klasiko Nikolo Makiavelio, kurį, panašu, prieš užmigdamas paskaitinėja premjeras, savi bus dar ištikimesni.
Jausdami Skvernelio palaikymą, jėgos struktūrų atstovai užvertė Seimą prašymais kelti jiems atlyginimus. Tą patį darė ir medikai bei švietimiečiai, tačiau medikų reikalavimus premjeras kažkodėl pavadino "šantažu", o štai prokurorų atlyginimų pakėlimą numatančios įstatymų pataisos sėkmingai prasiskynė sau kelią Seime. Prokurorai mat "lygesni" už medikus.
Pagal minėtas pataisas prokurorai kitąmet kas mėnesį gaus 400-500 eurų daugiau nei dabar. Tai įspūdinga suma šiais laikais. Ji pranoksta dalies švietimiečių mėnesinę algą. Kukliau, bet augs ir su korupcija kovojančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) specialistų atlyginimai: jie gaus 200-250 eurų daugiau. Ši sumelė prilygsta mažiausiai pensijai.
Štai taip, su skambiu kovos prieš korupciją šūkiu, Skvernelis dar labiau sustiprino ir šiaip jau įtakingas jėgos struktūras. Jų atstovai dabar nepamirš, kam jie turėtų būti dėkingi, į kieno valią atsižvelgti.
Patys Lietuvos rinkėjai prisidėjo prie esamos situacijos. Jie jau seniai ilgisi "stiprios rankos", tikėdamiesi, kad vienas ar kitas "kietas" politikas "įves tvarką" šalyje. Juk tai patogiau, nei stengtis patiems. Su "tvarkos ir teisingumo" lozungais ir "kieto vyruko" įvaizdžiu prezidento rinkimus 2003 metais laimėjo Rolandas Paksas. Ilgus metus reitingų viršūnėse karaliavo generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius. Vėlau du kartus prezidento rinkimus laimėjo Dalia Grybauskaitė, aiškiai demonstruojanti autoritarinį valdymo stilių.
Dabar į jos vietą ir į jos politikos tąsą pretenduoja policinės valstybės šalininkas Skvernelis. Premjeras ypač populiarus tarp rajonų gyventojų su viduriniuoju išsilavinimu ir vyresniojo amžiaus žmonių grupėje, o būtent šie gyventojų sluoksniai ir sudaro rinkėjų daugumą. Tad premjerui iki prezidento rinkimų belieka tik nepadaryti grubių klaidų.
Žinomas XX amžiaus psichologas ir filosofas Erichas Frommas yra pastebėjęs, kad daugelis žmonių bėga nuo laisvės. Ji, laisvė yra sunki našta daugeliui, nes tenka pačiam mąstyti ir pačiam prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Žymiai lengviau mąstymo ir atsakomybės naštą pekelti ant išorinio autoriteto pečių: ant tautos vado, ant partijos, bažnyčios ar žiniasklaidos.
Tokie žmonės nežabotos rinkos sąlygomis bėga nuo laisvės dar ir todėl, kad jaučiasi maži ir pažeminti, matydami, kaip negailestingai veikia galingos ekonominės jėgos, kaip lūžta likimai, kaip mažai priklauso nuo paprastų žmonių. Tai, anot Frommo, sukelia jiems apmaudą, pagiežą ir pyktį. Būtent todėl jie trokšta "stiprios rankos", kuri atkeršytų už juos. Tokie rinkėjai itin vertina jėgą, jos demonstravimą ir niekina silpnuosius.
Skvernelio reitingas labiausiai šovė į viršų būtent tada, kai jis 2015 metų rudenį apsižodžiavo su viena silpna moterimi. Šį atvejį verta trumpai prisiminti. Tą naktį Vilniuje su automatu blaškėsi vienas nevisiškai sveikas žmogus. Tuometinis vidaus reikalų ministras Skvernelis vykdė jo medžioklę.
Sulaukęs nepopuliariosios Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės skambučio, kuri visai natūraliai klausė, kas naujo toje medžioklėje, jis grubiai, žeminančiai tą pokalbį nutraukė. Pokalbis tapo viešu. Regis, tai tik smulkmena, bet ji charakterizuoja Skvernelį. Kaip ir jo žodžiai "užkimškite tą žmogų", skirti vienam Seimo nariui, kuris šį rudenį drįso ginčytis ir net (koks įžūlumas!) pašiepti premjerą Seimo posėdžio metu.
Kariškiai, policininkai valdžios piramidės viršūnėje — tai ne Europos, o veikiau Lotynų Amerikos, Azijos, Afrikos šalių tradicija. Tai nemalonu, bet tenka pripažinti. Europoje, ypaš Vakarų ir Šiaurės, vyrauja kitos tendencijos. Mentalitetas ten kitas. Mums gi teks bręsti. Ir persirgti paaugliškomis "stiprios rankos" ilgesio ligomis.
Iki šiol Skvernelis visus 20 metų darbavosi policijos struktūrose. Civilines premjero pareigas jis eina vos vienerius metus. Mums belieka stebėti ir saugoti jį nuo pagundų išsitraukti policininko lazdą tada, kai to nebūtinai reikia.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
