VILNIUS, sausio 3- Sputnik. Siekiant gerinti vaikų mitybą bei užtikrinti jos pilnavertiškumą, nuo 2018 metų sausio 1 dienos įsigaliojo naujos rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai.
Iš vaikų valgiaraščio turėtų išnykti batonai, riebūs padažai ir meniu neturėtų būti vertinamas tik pagal kalorijų kiekį, siekiama atsižvelgti į įvairumą, sezoniškumą, vitaminų, cukraus, druskos ir skaidulinių medžiagų bendrą kiekį, kuris taip pat numatytas šiame teisės akte.
Pagal įsigaliojusias normas rekomenduojama patiems mažiausiems (iki 6 mėnesių) vaikams dienos maistinių medžiagų normą apskaičiuoti, kūno svorį dauginant iš 91 kcal, o 7-12 mėnesių vaikams, svorį dauginant iš 81 kcal. Vaikams iki 3 metų rekomenduojama per parą suvartoti 1200 kcal, vaikams iki 6 metų — 1500 kcal, o vaikams iki 10 metų — 1700 kcal.
VšĮ "Sveikatai palankus" direktorė Raminta Bogušienė teigia, kad XXI amžiuje vaikai serga ne nuo bado, o nuo menkaverčio maisto ir jo pertekliaus, kuris vaiko organizme sukelia uždegiminius procesus, kurie ilgainiui pereina į sveikatos sutrikimus (nutukimas, dantų gedimai, alerginės reakcijos ir t. t.), todėl būtina, kad ant vaikų stalo atsidurtų sveikatai palankus maistas, užaugintas be sintetinių cheminių medžiagų, ir iš jo pagaminti sveikatai palankūs tausojantys patiekalai, kuriuose yra ne tik kalorijų (angliavandenių, baltymų, riebalų), bet gausu ir kitų vertingų maistinių medžiagų: vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, omega-3 riebalų rūgščių, mažai cukraus, druskos, nėra kancerogeninių ir sintetinių cheminių medžiagų.
Pagal naujas įsigaliojusias normas angliavandeniai vaikams ir suaugusiesiems turi sudaryti 45-60% paros maisto davinio energinės vertės, iš jų cukrų (mono- ir disacharidų) suvartojimas neturi viršyti 10% paros maisto davinio energinės vertės.
"Svarbiausia, kad būtų kuo mažesnis pridėtinio cukraus kiekis produktuose, gėrimai būtų nesaldinti, o vaisių ir uogų porcija būtų teikiama bent 2 kartus per dieną", — sako Bogušienė.
Į vaikų valgiaraščius siūloma įvesti nerafinuotus augalinės kilmės aliejus (ypač tyrą alyvuogių aliejų, saulėgrąžų) šaltiems patiekalams praturtinti. Pusrytinės košes raginama gardinti nerafinuotais augalinės kilmės aliejais arba sviestu. Terminiam apdorojimui naudojamas tam skirtas augalinės kilmės aliejus. Mėsa naudojama liesesnė, žuvis pakaitomis liesa ir riebi, o pieno produktai — pusriebiai.
Lietuvoje vienas gyventojas vidutiniškai su maistu per dieną suvartoja 8,75 g druskos, nors remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis, per parą reikėtų suvartoti vidutiniškai 1 arbatinį šaukštelį (ne daugiau kaip 5 g).
Valgomosios druskos iki 2 metų amžiaus turi būti suvartojama ne daugiau kaip 2 g 1000 kcal energijos, 2-10 metų amžiaus — ne daugiau kaip 3-4 g per parą, 10 metų amžiaus ir vyresniems ‒ ne daugiau kaip 5-6 g per parą.
Pasak R. Bogušienės, reikia nepamiršti, kad papildomas sūdymas yra viena, o natūraliai ir taip daugelyje maisto produktų yra druskos. Jei atkreiptume dėmesį į ženklinimo etiketes, pirkdami maisto produktus, pamatytume, kad 100 g duonos yra daugiau nei 1 g druskos.
Vaikų ugdymo ir socialinės globos įstaigų valgiaraščiai, suderinus juos su įsigaliojusiomis naujomis rekomenduojamomis paros maistinių medžiagų ir energijos normomis, taip pat turi būti suderinti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
