VILNIUS, vasario 6 — Sputnik. Lenkija jau daugelį metų reikalauja Ukrainos pripažinti kaltę už ukrainiečių nacionalistų nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metu ir nustoti heroizuoti nacių kolaborantus; į Baltijos šalis Varšuva gali kreiptis su tais pačiais reikalavimais, rašo portalas Rubaltic.
Jei Voluinės žudynės būtų pripažintos kaip lenkų genocidas tarptautiniu lygmeniu, Kijevas taip pat būtų pasmerktas aukščiausiu lygmeniu.
"Toks scenarijus būtų tiesioginė grėsmė Baltijos šalims, kur ant vietinių Trečiojo Reicho kolaborantų, atsakingų už Holokaustą, statoma valstybinė ideologija", — rašoma straipsnyje.
Antifašistinis "mainstream"
Daugiausia Rusijos dėka pastaraisiais metais stiprėja tarptautinis protestas prieš nacių ir jų bendrininkų heroizavimą. "Anti Banderos" įstatymas Lenkijoje, kuris įveda baudžiamąją atsakomybę už Ukrainos nacionalistų ideologijos propagandą, šiuo požiūriu yra "mainstream" vėžėje. Taigi Lietuvai, Latvijai ir Estijai būtų naudinga susimąstyti apie tai.
Europa nuolat kritikuoja Baltijos respublikas už vietos nacių kolaborantų šlovinimą vyriausybės lygiu, leidimą rengti buvusių SS legionierių ir neonacių eitynes. Lietuvoje šie renginiai dažniausiai priderinti prie Vasario 16-osios (Lietuvos valstybės atkūrimo dienos) ir Kovo 11-osios (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos).
Be to, per nacių okupacijos metus vokiečių ir jų lietuvių kolaborantų iš SS legionierių Respublikoje buvo nužudyta daugiau kaip 200 tūkstančių žydų — 90% visos ikikarinės bendruomenės.
"Šiandien Lenkija garsiai pareiškia apie Ukrainos atsakomybę už karo nusikaltimus per Antrąjį pasaulinį karą ir nacizmo heroizaciją. Rytoj tokios pretenzijos gali būti pateiktos jau Baltijos valstybėms. Ir visų pirma Lietuvai, kur vietos nacių kolaborantai masiškai naikino lenkų žydus", — teigiama straipsnyje.
Išgalvoti "nacionaliniai herojai"
Tačiau Baltijos šalių politikai ir toliau teigia, kad tam tikros grupės turi turėti teisę pareikšti "savo poziciją skirtingo šalies kovos už nepriklausomybę istorinio traktavimo" klausimu. Netrikdo pareigūnų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos net tai, kad politika prieštarauja Niurnbergo tribunolo sprendimui SS nusikaltimų klausimais.
Visose Baltijos šalyse "kovotojus už laisvę" bando atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės be senaties termino ir atkurti jų gerą vardą. Taip Latvijoje praėjusių metų pabaigoje priimtas įstatymas dėl Antrojo pasaulinio karo veterano statuso, sulyginančio ir tarybų karių, ir nacių šalininkų teises.
Lietuvoje 2018-ieji paskelbti "partizano" Adolfo Ramanausko-Vanago, kovojusio su tarybų "okupacija", metais. Būtent jis, remiantis rašytojos Rūtos Vanagaitės tyrimo duomenimis, galėjo turėti ryšių su žydų žudynėmis Antrojo pasaulinio karo metu.
"Visa tai tapo įmanoma Lietuvos valdžios dėka, kuri per pastaruosius dvidešimt metų vykdo nuoseklią nacių kolaborantų heroizaciją, po mirties apdovanojant juos aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais, atidengiant jiems paminklus ir memorialines lentas, o taip pat vadinant gatves ir parkus jų garbei", — rašoma straipsnyje.
Lietuvos, kaip ir Ukrainos gyventojams, primeta "nacionalinius herojus", nors pati visuomenė suskaldyta. Viena dalis nesutinka su tų, kurie buvo nacių bendrininkai, atminties įamžinimu, kita dalis pateisina tuos, kurie žudė savo piliečius.
Kol kas Baltijos respublikų valdžios institucijos užsiima nacių kolaborantų herojizacija ir sudaro palankias sąlygas antisemitizmui, rasizmui ir ksenofobijai. Bet anksčiau ar vėliau Europai teks rimtai susirūpinti šia problema, siekiant užkirsti kelią įsidegti šiose ES valstybėse neonacistinei ideologijai, pabrėžia Rubaltic.
