— Laba diena, Vaclovai. Štai tu lenkas, Lietuvoje gyveno septynios kartos tavo šeimos, kaip tu vertini tai, kad Vilniuje atsiras Lecho Kačinskio vardo gatvė?
— Andriau, keli nepaprastą klausimą, į kurį sunku atsakyti. Mes, Lietuvos lenkai, visuomet jautėme ir dabar jaučiame savo genetinį ryšį su istorine tėvyne — Lenkija. Todėl viskas, kas ten vyksta, mums labai svarbu. Daug mano draugų ir giminių gavo "lenko kortą", nes nori dažniau ir pigiau važinėti į Lenkiją pas giminaičius arba siunčia ten mokytis savo vaikus. O Lecho Kačinskio mirtis Lietuvos lenkams sukėlė ne mažiau skausmo nei Varšuvoje.
Tačiau šiandien mes Lecho Kačinskio vardo gatvės atsiradimą Vilniuje vertiname kaip rusofobijos aktą, kuris suartina oficialius Vilnių ir Varšuvą. Juk čia visai ne noras įamžinti garsaus Lenkijos politinio lyderio atminimą. Kodėl tuomet valdžia neragina suteikti kokiai gatvei Švenčionių rajone Pilsudskio vardą, juk jis kovojo su bolševikais už Vilniaus krašto laisvę? Reikia kokiam skverui jo vardą suteikti, o ne opozicionieriaus Boriso Nemcovo garbei, kuris Lietuvai nieko gero nepadarė.
— Na, Pilsudskis — persona non grata Lietuvos istorijai. Juk ne veltui pernai metų pabaigoje Rasų kapinėse, kur palaidota Pilsudskio širdis, mūsų "patriarchas" Vytautas Landsbergis pareiškė, kad "Lenkijos vadovas (Pilsudskis — Sputnik) okupavo Lietuvą, tik supykdė lietuvius su lenkais, o Lenkija iš to nieko naudingo negavo". O vienintelis Pilsudskio nuopelnas Lietuvos tautai, anot Landsbergio, tik tas, kad "jis du kartus išvijo iš Vilniaus bolševikus". Taigi, tu, Vaclovai, supranti, kad kol egzistuoja Lietuva kaip nepriklausoma valstybė ir kol gyvas profesorius Landsbergis, Pilsudskio atminimas bus įamžintas tik Rasų kapinėse, kur palaidota jo širdis.
— Taigi, pasakyk man, Andriau, kokiu pagrindu 1998 metais vieną iš Vilniaus skverų pavadino Džocharo Dudajevo vardu? Kodėl Čėčėnijos generolas nusipelnė vietą Lietuvos žemėlapyje? Tyli? Beje, tu priminei bolševikus, kurių taip nemėgsta "Landsbergis ir kompanija". O juk būtent jie nuvertė carą ir sugriovė Rusijos imperiją bei leido Lietuvai paskelbti apie savo nepriklausomybę, kurios šimtmetį mes šiemet švęsime. Taigi, gal verta atsidėkoti bolševikams ir įamžinti jų lyderio — Lenino — atminimą vienoje Vilniaus aikščių?
