VILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Beveik pusė vaikų viešosiose vietose reguliariai kvėpuoja oru, užterštu tabako dūmais, todėl Seimo narys Mindaugas Puidokas siūlo nerūkančiųjų teises ginti atnaujinta įstatymo pataisa, praneša Seimo spaudos tarnyba.
Pasak Puidoko, Lietuva ratifikavusi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, kurioje aiškiai pabrėžiama, kad Lietuva turi užtikrinti didžiausią galimybę vaikui gyventi ir sveikai vystytis, todėl jis sieksiąs prisidėti prie vaikų sveikatos saugojimo ir ragina tai daryti kitus Seimo narius.
"Aš pats auginu du mažamečius vaikus, kuriuos nuolat mokau, kad žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas, nėra gerai, tačiau sunku vaikams diegti sveikos gyvensenos vertybes, kuomet išėjus į miestą vaikai mato rūkančiuosius viešose vietose. Dar blogiau, jei visai šalia vaikų žaidimų aikštelės rūkoma, tuomet vaikai priversti ne tik matyti, bet ir kvėpuoti cigarečių dūmais, todėl manau, kad mano, visų pirma kaip tėvo, pareiga pasirūpinti, kad būtų užtikrinta mano ir visų Lietuvos vaikų teisė į sveiką vaikystę", — sako Puidokas.
Pasak jo, pasitarus su specialistais, parengtas Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama ginti nerūkančius asmenis, sumažinti pasyvaus rūkymo sukeliamą žalą, mažinti rūkymo žalą patiems asmenims bei mažinti šiukšlinimą ir aplinkos taršą.
Pasak Seimo nario, vienas iš efektyviausių būdų pasiekti šiuos tikslus — sąrašo vietų, kuriose siūloma nerūkyti, išplėtimas.
Puidokas pažymėjo, jog anksčiau užregistruotuose įstatymo pakeitimuose buvo apibrėžtas tikslus atstumas metrais, kiek turėtų būti draudžiama rūkyti. Tačiau po didelių diskusijų su visuomene, Vyriausybe ir kitais buvo panaikintas ribų apibrėžimas metrais ir įvesti protingumo kriterijai, kuriais žmonės turėtų vadovautis.
Įstatymo pakeitimo projektu siūloma uždrausti rūkyti viešose vietose, esančiose švietimo ir socialinių paslaugų įstaigų prieigose bei jų matomumo zonose, viešojo transporto stotelėse ir stotyse bei aplink jas, viešose vietose esančių mažmeninės prekybos parduotuvių, restoranų, barų, kitų viešojo maitinimo įstaigų, klubų, diskotekų, interneto kavinių (interneto klubų) lošimo namų (kazino), automatų ar bingo salonų, kitų laisvalaikio praleidimo įstaigų, patalpų, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitų žmonėms aptarnauti skirtų patalpų prieigose, vaikų žaidimų aikštelėse ir jų matomumo zonose, visose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose bei viešose vietose esančiose jų prieigose (matomumo zonose). Be to, siūloma uždrausti rūkyti masiniuose renginiuose bei jų prieigose, taip pat saugomose teritorijose.
Norintiems rūkyti turės būti įrengtos specialios tam skirtos ir pažymėtos vietos (pavyzdžiui, saugomose teritorijose, masiniuose renginiuose), didesnių apribojimų vietose uždaros gerai ventiliuojamos rūkyklos (pavyzdžiui, kaip Vilniaus "Akropolyje"), kuriose rūkantieji nesukeltų pasyvaus rūkymo žalos nėščiosioms, vaikams ir kitiems nerūkantiesiems.
Jis pabrėžia, kad šio įstatymo tikslas yra sumažinti pasyvaus rūkymo sukeliamą žalą aplinkiniams, ypač vaikams.
Lietuvoje rūkančiųjų asmenų yra daugiau nei vidutiniškai visose ES
Sveikatos ir žmogaus teisių gynimo ekspertų teigimu, nors ir daugėja valstybių, kurios įvairiomis priemonėmis riboja rūkymą, poreikis ginti nerūkančiųjų teises išlieka gana didelis.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis rūkymas yra viena didžiausių visuomenės sveikatos grėsmių, per metus vidutiniškai nužudanti apie septynis milijonus žmonių. Skaičiuojama, kad nerūkantys, bet esantys šalia ir kvėpuojantys dūmais žmonės susiduria su tomis pačiomis grėsmėmis — pasyvus rūkymas nužudo apie 900 tūkstančių žmonių.
Dūmai sukelia sunkias širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligas, įskaitant koronarinę širdies ligą ir plaučių vėžį. Tabako dūmuose randama daugiau nei keturi tūkstančiai cheminių medžiagų, apie 70 gali sukelti onkologinius susirgimus.
PSO itin didelį dėmesį skiria vaikų pasyvaus rūkymo prevencijai, būtent todėl, kad pasyvus rūkymas kenkia labiausiai jiems ir jų raidai, skatina vėlesnę priklausomybę nuo tabako.
Lietuvoje rūkančiųjų asmenų yra daugiau nei vidutiniškai visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, dar 2014 metais skelbė ES statistikos tarnyba. Ji skaičiuoja, kad atliekant tyrimą, Lietuvoje iš viso rūkė kas ketvirtas asmuo, vyresnis nei 15 metų, o visoje ES šis rodiklis buvo 24%.
2016 metais Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo rezultatai rodo, kad du trečdaliai (67%) 15-64 metų Lietuvos gyventojų nurodė bent kartą gyvenime rūkę ar mėginę rūkyti (cigaretes, cigarus, pypkę). 36% teigė tai darę bent kartą per paskutinius 12 mėnesių. Rūkiusiųjų per paskutinį mėnesį procentas lygus 34%. Vidutinis rūkymo pradžios amžius — 18 metų. Dauguma (73%) rūkiusių ar rūkančių tyrimo dalyvių teigė mėginę mesti rūkyti: 26% tai pavyko padaryti, 47% mėgino mesti, tačiau vėliau vėl pradėjo. Per paskutinį mėnesį rūkiusieji vidutiniškai per dieną surūko 13,5 cigaretės (cigaro, pypkės). Penktadalis (20%) apklaustųjų teigė per paskutinius 12 mėnesių bent kartą Lietuvoje įsigiję cigarečių ar kitų tabako gaminių, nepaženklintų lietuviškomis banderolėmis.
