Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos vzitas į Lietuvą Lietuvos valstybės šimtmečio proga atveria naują abiejų valstybių santykių puslapį. Santykių, kurie buvo užšaldyti dėl Lietuvos lenkų teisių pažeidimo, dėl jų kovos už lenkų kalbos naudojimą Lietuvos žemėje.
Penkis metus Lietuvos žemėje nebuvo Lenkijos prezidentų. Paskutinį kartą tai įvyko Nepriklausomybės dienos proga, 2012 metų vasario 16 dieną. Tuometinis prezidentas Bronislavas Komarovskis atvažiavo į Vilnių pasveikinti lietuvius su švente. Išsiskyrė su Dalia Grybauskaite jie nelabai draugiškai.
Dėl yo kalti liko lenkai, kurie, vadovaujami Voldemaro Tomaševskio, primygtinai reikalavo gatvių pavadinimus, verdus ir pavardes pasuose rašyti dviem kalbomis.
O prieš tai, Valdo Adamkaus prezidentavimo metais, Vilniuje viešėjo Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis. Paskutinis jo apsilankymas įvyko likus vos dviem dienoms iki tragedijos Smolenske 2010 metų balandžio 10 dieną.
Balandžio 8 dieną Kačinskis paliko Vilnių irgi nelabai linksmas dėl tos pačios priežasties — Lietuvos lenkų teisių pažeidimai. Viskas dėl to, kad beveik tuo pat metu, kai Kačinskis susitiko su Dalia Grybauskaite valdantieji konservatoriai demonstratyviai garsiai atmetė įstatymo projektą, kuris leistų Lietuvos lenkų pasuose rašyti vardus lenkų kalba. Taip jie spjovė Lenkijos prezidentui į veidą jo mirties išvakarėse.
Tolimesni prezidento Komarovskio bandymai pagelbėti lenkams jų kovoje už teisę "likti lenkais Lietuvoje" neturėjo rimtų pasekmių. Vilniaus ir Varšuvos santykiai buvo užšaldyti po to, kai Komarovskis atsisakyti atvykti į Lietuvą 2013 metų Nepriklausomybės dieną. Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikimai vykdavo tik tarptautinėse aikštelėse.
Pritraukia "rusofobijos" magnetas
Ypač suartėjo Varšuva ir Vilnius spręsdami Ukrainos klausimą, o vėliau formuojant NATO "Baltijos bastioną" Rusijos pasienyje.
Dėl bendro požiūrio į Rusiją Lietuva ir Lenkija atrado bendrumų ekonomikos srityje. Skubos tvarka įgyvendinami bendri energetikos ir logistikos projektai. Didžiausias — Lenkijos ir Lietuvos energetinio tilto statybos, kuris leis Baltijos šalims atsisakyti Rusijos elektros energijos, palikti BRELL žiedą ir gauti elektrą iš Europos. Lietuvos ir Lenkijos interesai sutapo Amerikos SGD ekspansijos į Europą klausimu. O geležinkelis "Rail Baltica", kurio statyboms lėšas skiria Europos Komisija, taps strategine Baltijos šalių ir Vakarų Europos grandimi. O Europą „Rail Baltica" pasieks kaip tik per Lenkiją.
Lenkija ketina pastatyti savo dujotiekį >>
Taigi, šiandien Vilnius ir Varšuva turi daug daugiau bendro nei prieš penkis metus. Bet kažin, ar 200 tūkstančių Lietuvos lenkų interesai bus svarbesni, nei viso Baltijos regiono energetinis saugumas?
Lenkams rusai — karti piliulė
Per pastaruosius dešimt metų politinis dviejų didžiausių Lietuvos tautinių mažumų bendruomenių — lenkų (apie 6%) ir rusų (apie 5%) — bendradarbiavimas buvo gana sėkmingas. Lietuvoje susiformavo jėga, kuri valdžioje atstovavo Lietuvos tautinių mažumų interesams. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Rusų aljansas pritraukė baltarusius, totorius, graikus, armėnus ir beveik 40 kitų tautų, kurių atstovai gyvena Lietuvoje. Visus juos susivienijo šūkis "Kartu — mes jėga".
Tačiau pastaruoju metu šis šūkis tyliai dingo iš politinio susivienijimo. Kaip ir lenkų reikalavimai dėl lenkiškos rašybos pasusose ir gatvių pavadinimuose. Apžvalgininkai sieja tai su oficialios Varšuvos spaudimu Lietuvos lenkų lyderiams, kad "jie nesipainiotų po kojomis" su savo smulkmenomis tuo metu, kai kalba eina apie globalius Europos projektus, kuriems vadovauja JAV.
O su rusais nuo šiol jokiu būdu negalima draugauti. Juk kiekvienas, kas Lietuvoje kalba rusiškai — yra potencialus „Kremlaius agentas". Tiesa, yra tam tikri "teisingi rusai", kurie kaskart sveikinasi ir garsiai ir išdidžiai sako "Labas rytas". Su jais ne tik reikia, bet būtina draugauti, nes jie yra nauji "rusiški lietuviai", kurie teisingai vertina partijos (konservatorių) politiką, Vyriausybę ir asmeniškai prezidentę Dalia Grybauskaitę.
Matyt, apie tai prezidentas Duda pasakojo lenkų rinkiminės akcijos vadovui Tomaševskiui prieš savo oficialų vizitą į Vilnių 2018 metų vasario 16 dieną. Pamoka „apie Varšuvos ir Vilniaus santykių naują realybę" tęsėsi kaip ir turėtų būti mokykloje, 40 minučių. Kaip gerai ją išmoko Lietuvos lenkų lyderis, parodys vietos savivaldybių, Europarlamento ir Lietuvos prezidento rinkimai 2019 metų pavasarį.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
