Ieva Andrejevaitė pasirodė rusų kine vos prieš penkerius metus, bet greitai tapo viena žymiausių jaunų aktorių. Pirmą kartą Rusijos žiūrovai ją išvydo kriminalinėje dramoje "Šaltasis patiekalas", o po filmo "Startup" ją aplankė šlovė.
Bet pati Ieva mano, kad atsidūrė rusų kine visiškai atsiktinai. Siekti aktorės karjeros ji važiavo į Londoną, tačiau kartą atskrido į Maskvą aplankyti draugų-lietuvių ir, savo nustebimui, liko ten ilgesniam laikui. Dabar gyvena tai Maskvoje, tai Londone, o tarp filmavimų aplanko Vilnių ir Kiprą. Į klausimą, kur yra jos namai, atsako: "ten, kur mano lagaminas ar batai".
Dabar Ieva Andrejevaitė Maskvoje dirba ties nauju projektu — atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų aštraus siužeto seriale "Kulka", kurį filmuoja kino kompanijos "Amedia Production" ir "IKa film" NTV kanalo užsakymu. Būtent serialo "Kulka" filmavimo aikštelėje mes su aktore ir susitikome.
Norėjau tapti žurnaliste
Ieva Andrejevaitė kalba rusiškai su pastebimu akcentu, nors gimė Pamaskvės mieste Oziory. "Mano tėvas rusas, jis su mama gyveno Pamaskvėje, bet, kai mano buvo aštuoni mėnesiai, persikėlė į Vilnių. Tėtis taip stipriai buvo įsimylėjęs mamą, kad greitai išmoko lietuvių kalbą, ir namuose mes kalbėjome tik lietuviškai. O mokykloje aš mokiausi anglų ir vokiečių. Kai atvažiavau į Maskvą pas draugus, rusiškai visiškai nekalbėjau ir supratau ne viską", — sako Ieva.
Vaikystėje būsima aktorė buvo hiperaktyvus vaikas. Mokykloje nebuvo tokio būrelio, kurio Ieva nelankytų — šokiai, baletas, krepšinis, plaukimas, piešimas ir dar muzikos mokykloje mokėsi groti pianinu ir gitara.
"Bet aktorystė niekada nebuvo mano svajonė, — prisipažįsta Ieva. — Viskas susiklostė atsitktinai: iškart po mokyklos baigimo aš susipažinau su aktorių kompanija. Jie paklausė, kur aš stosiu. O aš nežinojau. Mokyklą aš baigiau gerai, turėjau aukštus įvertinimus, galvojau apie žurnalistiką arba apie ką nors, susijusį su kultūra, renginių organizacija. O jie man: tu gali tapti aktore.
Aš paklausiau jų nuomonės, laimėjau didelį konkursą ir įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją".
Gyvenimas ant pripučiamo čiužinio
Po akademijos Ieva pradėjo vaidinti teatre, tačiau vieną akimirką suprato, kad nori filmuotis kine. Ir nusprendė
kurti karjerą Londone — susipakavo lagaminą ir išskrido į svetimą miestą. Gerai, kad buvo pas ką apsistoti.
"Tai buvo naujas miestas man. Aš gyvenau virtuvėje pas draugus, miegojau ant pripučiamo čiužinio, iš kurio oras išeidavo per valandą. Naktį grįždavo dar septyni žmonės, kurie gyveno tame pačiame bute, kepė koldūnus… Bet noras rasti savo agentą ir patekti į bandymus buvo stipresnis nei nepatogumai", — prisimena Ieva.
Kartą būsimai aktorei į Londoną iš Maskvos paskambino draugas-lietuvis, ir paprašė pagalbos organizuojant vakarą lietuvių kompanijai. Prieš tai Ieva buvo Rusijos sostinėje tik su savo tėvais, bet viena — niekada.
"Man tada buvo 22 metai. Aš padėjau organizuoti renginį ir jau turėjau skristi atgal į Londoną, tačiau kažkodėl likus trims valandoms iki skrydžio grąžinau bilietus. Pajutau, kad įleisiu šaknis Maskvoje. Ir pradėjau ieškoti agento jau čia. Po dviejų savaičių turėjau bandymus su Jevgenijumi Tkačiuku filmui "Startup". Mano rusų kalba buvo siaubinga, darkyta, tai filmo kūrėjams pasirodė nuotaikinga, ir jie patvirtino mane pagrindiniam vaidmeniui. Net pakeitė scenarijų pagal mane", — pasakoja aktorė.
Skraidyti iš Londono į Maskvą bandymams tapo brangu. Ieva rado butą Maskvoje — galvojo, kad liks pusei metų, tačiau viskas užtruko ketverius metus — įdomūs projektai sekė vienas po kito.
Pačiūžos ir kelnaitės
Aktorė prisimena, kad kol ji mokėsi rusų kalbos, jai nuolat nutikdavo juokingų istorijų. Pavyzdžiui, kartą filmavimo metu Ievos paklausė, ar ji čiuožia pačiūžomis.
"Aš žinau žodį "конь" (arklys), galvoju, "коньки" (pačiūžos) — tai maži arkliukai. Nesupratau, kodėl apie juos kalba daugiskaita, bet užtikrintai atsakau, kad kelis kartus sėdėjau ant jų, bandžiau lėtai joti, tad jei reikės greit joti, bus sunku. Režisierius į mane kažkaip keistai pasižiūrėjo, kiti žmonės irgi. Sako, na, gerai, tada reikės pasimokyti. Tuo ir pasibaigė. O vėliau tėčiui atpasakojau šį pokalbį, o jis man: "Ieva, tu ką?! Čiuožti pačiūžomis — tai čiuožti ledu!" Aš iš karto skambinu, sakau, vaikinai, treniruotis nereikia, aš gerai čiuožiu pačiūžomis", — juokiasi Ieva.
To paties filmo filmavimo metu Ieva repetavo improvizuotą dialogą su partneriu. Jis paklausė: "O kurgi tavo princas?" Ir ji jam — visiškai rimtai:
"Visi pabėgo, nes "трусЫ" ("трУсы" — bailiai, "трусЫ" — kelnaitės). Būtent su kirčiu ant "Ы".
"Aš žinau žodį bailys, ir buvo įsitikinusi, kad daugiskaitoje jis skamba būtent taip. Gaila, kad režisierius sustabdė filmavimą ir ši scena nebuvo įtraukti į filmą", — šypsosi Ieva.
Ieva-gelbėtoja
Iš Londono Ieva dažnai skraidydavo į namus, kartą per du-tris mėnesius, mėgdavo pasivaikščioti po Vilniaus senamiesčio gatves, nuvažiuoti į Kuršių neriją, bet dabar, kai aktorė dalyvauja vienu metu keliuose projektuose, laiko pailsėti beveik nelieka. Vilniuje liko brolis ir du katinai, kuriais jis rūpinasi.
"Aš kačių mylėtoja — atsitempiau juos iš gatvės kažkada, štai ir palikau dabar broliui. Vaikystėje rajone mane vadino — Ieva-gelbėtoja. Nuolat kažkas skambino namo, pranešinėjo, kad matė eilinius benamius kačiukus, ir aš tuojau pat bėgau jų pasiimti, o vėliau įkurdinti. Prisimenu, tėvai pyko, sakė, dar vienas katinas — ir pati eisi su jais gyventi į gatvę. Bet tai tebuvo grąsinimai. Ko aš į namus tik nesinešiau — buvo ir paukščių, ir šunų. Ne visi išgyveno. Oi, kiek ašarų išlieta…", — prisimena Ieva. Ir liūdnai pasakoja, kad laikyti gyvūnus dėl nuolatinių skrydžių ir didelio darbo krūvio ilgą laiką buvo labai sunku.
"Bet aš visgi auginu katiną Maskvoje — negaliu gyventi be katino, man jis geriausias draugas!" — prisipažino aktorė.
Svarbu — įsijausti į vaidmenį
Maskvoje, kaip žinoma, teatro pasaulyje yra daug talentingų lietuvių. Ieva norėtų išeiti į didžiąją sceną, sako, siela to prašo, tačiau kol kas dar ne laikas.
"Teatras — mano svajonė, aš jį labia myliu ir, jei kada nors galutina įsikursiu Maskvoje, turėsiu šeimą, gal pavyks suderinti kiną ir teatrą. O kol kas — tai neįmanoma", — sako ji.
Todėl kol kas Ieva yra nusiteikusi filmuotis tik kine. Be to, išsipildė dar viena aktorės svajonė — prieš dvejus metus ji atliko pagrindinį vaidmenį lietuviškame filme savo gimtąja kalba. Apskritai, ją domina vaidmenys, kuriuose "kuo mažiau lieka pačios Ievos".
"Dažniausiai aš vaidinu teigiamus herojus, tokias simpatiškas mielas merginas. O norėtųsi suvaidinti neįprastą, vienišą, grubų padarą. Pavyzdžiui, nesenai pasibaigė filmavimas 16 serijų filme "Undinės". Ten yra scena, kai kadre vienu metu pasirodo dvi seserys — švelni Maja ir grubi Rita. Abi vaidinau aš. O pati įdomiausia tapo povandeninė scena: nuo vaikystės dievinu plaukti. Nors muštynėms šešių metrų gylyje man vis vien teko ilgai treniruotis", — sako Ieva.
Filme "Kulka" Ieva vaidina IT specialistę Darją, kuri ieško tėvų žudikų.
"Man mano herojė patiko tuo, kad po to, kas jai atsitiko, ji visiems atleidžia ir toliau pasitiki žmonėmis. Tai labai stipri asmenybė. Nežinau, ar sugebėčiau aš, Ieva, savo herojės vietoje nesupykti and viso pasaulio ir gyventi toliau", — susimąstė aktorė, ir suskubo į filmavimo aikštelę.
