VILNIUS, kovo 13 — Sputnik. Seimo nariai antradienį svarstė trijų Konstitucijos straipsnių pataisų projektą dėl galimybių apkaltos būdu pašalintiems asmenims užimti Seimo Pirmininko, jo pavaduotojo ar Respublikos Prezidento pareigas. Konstitucijos pataisoms po pateikimo pritarė 99, prieš balsavo du, susilaikė dešimt Seimo narių, praneša Seimo spaudos tarnyba. Seimo frakcijos "Tvarka ir teisingumas" balsavime nedalyvavo.
74 straipsnio pataisa nustato, kad šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, taip pat negali eiti pareigų, kurių ėjimo pradžia susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Toks asmuo gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo.
66 ir 78 straipsnių pataisos numato, kad toks asmuo negalėtų būti renkamas atitinkamai Seimo Pirmininku ir jo pavaduotoju ar Respublikos Prezidentu.
Anksčiau pagal galiojančią konstitucinę doktriną visam laikui Seimo nariu negalėjo būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą.
Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais — Žmogaus teisių komitetas ir Konstitucijos komisija. Projektą plenariniame posėdyje nuspręsta svarstyti birželio 14 dieną.
Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jeigu abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats Konstitucijos keitimo įstatymo projekto tekstas. Nepriimtas Konstitucijos keitimo įstatymo projektas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po metų.
Konstitucijos pataisos iniciatoriai mano, kad priėmus siūlomą projektą, būtų ne tik įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas byloje "Paksas prieš Lietuvą", bet ir užtikrinta žmonių nuomonės raiškos laisvė.
EŽTT 2011 metų sausio 6 dieną sprendime byloje "Paksas prieš Lietuvą" pripažino, kad konstitucinio pobūdžio draudimas asmeniui, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, visam laikui ir negrįžtamai būti renkamam Seimo nariu, yra neproporcingas ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos pozicija šioje srityje yra išimtis Europoje.
EŽTT atkreipė dėmesį, kad sprendimą uždrausti aukštam pareigūnui, kuris pasirodė esąs netinkamas eiti savo pareigas, kada nors tapti parlamento nariu visų pirma turėtų priimti rinkėjai, kurie rinkimuose turi galimybę pasirinkti, ar vėl pasitikėti atitinkamu asmeniu.
