Taigi, 2017-ųjų pabaigoje socialdemokratai turėjo dešimt paskirtų asmenų, vadovaujančių valstybės ir aštuoni — vadovaujančių savivaldybės įmonėms. Liberalų gretose šie skaičiai buvo atitinkamai šeši ir septyni; Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijose (TS-LKD) — trys ir septyni atitinkamai.
Sistema išlieka neskaidri. Politikai turi įtakos korporatyviniam valdymui, priima sprendimus tam tikrų bendrovių naudai. Direktorių tarybų sudarymo procedūros yra miglotos ir neaiškios. Nepaisant Lietuvos judėjimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, apgaubusiam Baltijos respubliką interesų konfliktui iš esmės neskiriama dėmesio.
Išrinktieji politikai tampa valstybinių įmonių vadovais ne dėl gražių akių (nors ir taip kartais atsitinka), bet atstovaudami tam tikrų politinių jėgų, globojančių juos, interesus. Įskaitant ir materialinį interesą.
Pavyzdžiui, skaidrių ir nelabai skaidrių aukų forma. Nenuostabu, kad "Eurobarometro" duomenimis tik 19% lietuvių tiki skaidriu politinių partijų finansavimu — Lietuva užima šeštą, žemiausią, vietą pagal šį rodiklį ES.
Viešojo sektoriaus darbuotojų kaita priklauso nuo politinių ciklų. Atskirų įmonių valdymas keičiasi po kiekvienų rinkimų. Taigi, po 2015 metų savivaldybių rinkimų buvo atnaujinta 37 savivaldybių įmonių valdyba. Po 2016 metų Seimo rinkimų 27 valstybės įmonės pakeitė valdymo struktūrą.
Apie ilgalaikio planavimo įmonių plėtrą šiomis sąlygomis negali būti nė kalbos. Užduotis yra maksimaliai praturtinti per kelerius metus savo politinę partiją.
Šiokį tokį vaizdą apie kūmystės lygį Lietuvoje gali suteikti šie skaičiai: Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, 17,66% savivaldybių administracijų darbuotojus sieja santuokos ar kiti giminystės ryšiai. Dėl tokio nepotizmo į valstybės biudžetą nepatenka apie 20% pajamų, pasakoja TS-LKD frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas. Šie ryšiai ne tik didina nepasotinamą biurokratinį aparatą, bet ir
sukuria nepaprastai palankią aplinką kyšininkiavimui. Pasak Pasaulio korupcijos barometro, kas ketvirtas lietuvis per metus nors kartą davė kyšį.
Pradėdama savo antrąją kadenciją Dalia Grybauskaitė pažadėjo aktyviai kovoti su šia infekcija: smogti korupcijai; nugalėti nepotizmą.
Politinė kūmystė daugiau ar mažiau liečia visas partijas, pareiškė prezidentė. "Tai, pavyzdžiui, vienos ar kitos ministerijos priklausomybė vienai ar kitai partijai — iš karto matome, kad tik tos partijos žmonės skiriami ne tik į ministeriją, bet ir į jai pavaldžias įstaigas", — pasakojo šalies vadovė.
Bet žuvis pūva nuo galvos.
Išrauti kūmystę iš Lietuvos politinės ir verslo kultūros Grybauskaitei nepavyko. Tuo tarpu pačios "Baltijos šalių geležinės ledi" favoritizmas įgavo pagreitį.
Pasiekusi valstybės vadovės kėdę 2009 metais Dalia Grybauskaitė liko "generolu be armijos". Tačiau antrojoje kadencijoje prezidentė sugebėjo sukurti politinę vertikalę iš ištikimų jai žmonių. Tradicinis pasipriešinimas tarp Kauno romantikų ir Vilniaus pragmatikų pamažu išnyko. Priklausomybė partijai neteko reikšmės. Vieno ar kito pareigūno vietą politinėje Grybauskaitės sistemoje pradėjo nustatinėti išskirtinai asmeninis lojalumas šalies vadovei ir jos atsakomasis geranoriškumas.
Parodomasis pavyzdys — URM vadovas Linas Linkevičius. Būdamas socialdemokratų partijos, konkuruojančios su konservatoriais, narys, kurį proteguoja Grybauskaitė, Linkevičius ramiai ir užtikrintai sėdi Užsienio reikalų ministerijos vadovo kėdėje.
Šis receptas yra paprastas: pakanka tik vykdyti visus nurodymus iš prezidento rūmų Daukanto aikštėje.
Be minėto Linkevičiaus prezidentės palydą papildo susisiekimo ministras Rokas Masiulis, anksčiau buvęs atsakingas už "energetinę nepriklausomybę", o dabar generuojantis iždo pajamas, gaunamas iš tranzito; generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, padedantis valyti politinį landšaftą korupcijos skandalų pagalba; Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis, skirtas spręsti konfliktus tarp parlamento ir prezidento (pageidautina pastarojo naudai). Ir, žinoma, mėgstamiausias Grybauskaitės jėgos blokas: krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ir pagrindinis sistemos elementas — Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis, teikiantis Grybauskaitei kompromituojančią medžiagą prieš politinius oponentus.
Koks ponas, toks ir valstietis. Savo žmonių protegavimas aukščiausiuose valdžios ešelonuose yra kopijuojamas žemesnių lygių politinėse piramidėse. Valstybės valdymas, valstybės ir savivaldybių įmonių valdymas turi klaninį pobūdį, kur "nepakankamai lojaliems" profesionalams įėjimas uždarytas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
