VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Lietuvos bankas šiemet prognozuoja lietuvių darbo užmokesčių didinimą ir infliacijos mažėjimą, praneša banko spaudos tarnyba.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis pabrėžė, kad dabar palankus metas Lietuvos verslui.
"Mažesnė nei pernykštė infliacija ir vis dar sparčiai kilsiantys atlyginimai didins gyventojų perkamąją galią ir vartojimą", — pabrėžė Kuodis.
Numatoma, kad Lietuvos ekonomika 2018 metais augs 3,2% — tai 0,4% punkto daugiau, nei prognozuota 2017 metų gruodžio viduryje. Tokį pokytį iš esmės lėmė tarptautinė aplinka — ypač euro zonoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse ūkio plėtra buvo gerokai didesnė, nei tikėtasi.
Tiesa, kai kurios Lietuvai svarbios užsienio prekybos partnerės (Latvija, Lenkija) gali tikėtis mažesnio ekonominio aktyvumo nei pernai. Be to, kol kas numatoma, kad mažės ir Rusijos importas. Dėl to manoma, kad Lietuvos eksportas didės mažiau nei pernai. Vis dėlto, palyginti su 2017 metų gruodžio duomenimis, eksporto augimo prognozė šiais metais didinama nuo 4,5% iki 5,7%.
Pagal Lietuvos banko prognozę, aktyvėjanti eksportuojamų produktų paklausa skatins įmones investuoti, ypač į gamybos pajėgumų plėtrą — įrenginius, informacines technologijas, transporto priemones. Tai didins importą, nes nemaža dalis gamybos priemonių ar technologijų įvežama iš kitų šalių.
Numatoma, kad ūkio augimą skatins ne tik didėsiantis eksportas ir investicijos, bet ir auganti gyventojų vartojimo galia. Lietuvos bankas numato, kad nedarbo lygis toliau nuosaikiai mažės ir šiais (sudarys 6,7 %), ir kitais metais (sudarys 6,6 %), o paklausa darbo rinkoje skatins įmones toliau kelti atlyginimus.
Prie to, ypač paslaugų sektoriuje, prisidės ir nuo metų pradžios kilstelėtas minimalusis mėnesinis darbo užmokestis. Taigi, gyventojų pajamos turėtų ir toliau augti, o tai sudarys sąlygas skirti daugiau išlaidų vartojimui.
Darbo užmokesčiai 2019 metais gali pakilti 6%.
Numatoma, kad infliacija sumažės ir šiemet ji sudarys 2,7% ir bus ketvirtadaliu mažesnė nei buvo pernai (3,7 %), o 2019 metais ji turėtų sumažėti dar labiau — iki 2,2%.
Mažėjantį kainų augimą šiemet iš dalies lemia gausi pasaulinė maisto žaliavų pasiūla ir gana didelės jų atsargos. Dėl šios priežasties vartotojams mažiau kyla mėsos, pieno ir jo produktų, nealkoholinių gėrimų kainos. Dėl pasaulinių tendencijų mažiau nei 2017 mуефшы brangsta ir degalai.
Tokie tarptautinės ekonominės aplinkos veiksniai mažina infliaciją ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse — Latvijoje ir Estijoje. Be to, mūsų šalyje šiemet lėčiau didėja paslaugų kainos, skirtingai nei pernai, taip reikšmingai nedidinami akcizai.
