Šiame etape abu jie turi gauti konservatorių partijos narių palaiminimą per vidinius partinius rinkimus, kurie planuojami surengti šį rudenį. Pikantiškumas čia tas, kad abu minėti personažai yra buvę Lietuvos diplomatai ir abu ėjo ambasadorių Vašingtone pareigas. Tačiau kai kvepia didele valdžia, visas jų diplomatiškumas kaipmat išgaruoja.
Šią savaitę buvę diplomatai nejuokais susikibo televizijos eteryje. Su nuo veido neišnykstančia arogantiška šypsena pirmą salvę paleido Pavilionis. Pirmiausia jis iškėlė save kaip (nei daug, nei mažai) mesiją, kaip "gėrio riterį", kariaujantį "šventąjį karą" su blogio jėgomis, kurioms, žinoma, atstovauja jo partijos kolega Ušackas.
Atsakydamas į žurnalistės Daivos Žeimytės klausimą, kodėl jis kandidatuoja į prezidentus, Pavilionis prabyla: "Mes turim galimybę pasiekti mūsų pažadėtąją žemę…, mūsų gerovę, jeigu mes įveiksime mūsų priešus. Nes Kremlius nori palaužti mūsų dvasią."
"Mesijas" aiškiai įvardija blogį, Kremlių, betrūksta tik įvardyti puolusį angelą, velnią, o dar geriau – kelis velnius, kurie jam tarnauja. Žinoma, tai Pavilionio konkurentai kovoje dėl prezidento posto Ušackas ir Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis.
Pavilionio akys nušvinta nuo švento įsiūčio: "Jie abu tarnauja Kremliui!" Pasak šio "diplomato", jie abu nori "okupuoti Lietuvą per politiką". Esą taip, per politinę įtaką, Kremlius dabar okupavo Gruziją, ir Lietuva gali tapti antrąja Gruzija.
Kaip drįsta Ušackas ir Skvernelis siekti dialogo su Maskva?! Tai tas pats, kas siekti dialogo su mafija, su kriminalu. Toliau "mesijas" Pavilionis palygina Vinstoną Čerčilį, kuris prieš karą atsisakė bet kokio dialogo su Adolfu Hitleriu, su Ušacku, kuris, priešingai nei išmintingasis Čerčilis, siekia dialogo su Vladimiru Putinu. Štai tokios "paralelės".
Jis pats, "mesijas" Pavilionis, pasirodo, dar vykstant Lietuvos deryboms su Europos Sąjunga dėl narystės, svarstydamas beveik kiekvieną derybų klausimą, rasdavo "rusiškas bacilas" ir jas likviduodavo. "Mesijas" taip ir pasakė — "rusiškos bacilos", ilgai neaiškindamas, kas tai.
Bet iš padrikos, jausmingos, fanatizmu dvelkiančios jo kalbos galėjai suprasti, kad "mesijas" turi omenyje visokias pasalas, sąmokslus ir uždelsto veikimo bombas, kurias Kremlius norėjęs palikti "šventame" Lietuvos žygyje į Europą. Ir jei ne jis, ne Pavilionis, tai mes būtume stačiai pražuvę.
"Juokdarys!" – taip trumpai drūtai atkirto Ušackas Pavilioniui, paklaustas tos pačios žurnalistės jau kitą dieną apie "mesijo" benefisą. O po to išplėtojo šią tezę. Esą Pavilionis stokoja dėmesio, o kadangi negali pasigirti jokiais dideliais darbais, tai puldinėja savo konkurentus.
Tačiau tas juokdarys pridarė problemų. Ušackui laidos metu teko ilgai atsakinėti į žurnalistės klausimus-kaltinimus, esą jis priima piniginę paramą iš "Kremliui artimų" Lietuvos verslininkų, kaip antai Gedimino Žiemelio. (Ušackas tai neigia.) Ir kad jis nori apskritai parduoti Lietuvą Rusijai. Todėl Ušackui dabar tenka apsišarvoti rusofobijos šarvais, kad atmuštų radikaliausių rusofobų kritikos strėles.
"Taip, mes esame pafrontės valstybė…" — pripažįsta dabar jau buvęs diplomatas Ušackas, politikos ringe priverstas irgi mojuoti kumščiais. Anksčiau tokių militaristinių formuluočių iš jo negirdėdavome, bet dabar jam tenka jas pasitelkti. Rusofobija — tai mada, o jeigu nebūsi madingas, niekas tavęs neišrinks.
Skirtumas tik tas, kad Ušackas nenorom priverstas šokti pagal rusofobų dūdelę, o Pavilionis jau gan rimtai serga rusofobijos karštine. Bet kuriuo atveju, jų konfliktas užprogramuotas ir rutuliosis toliau, įtampa kils toliau, tolydžio artėjant prezidento rinkimų dienai.
Priglaudę savo partijon šiuos du buvusius diplomatus, dabar konservatoriai stebės, kaip diplomatiškumo kaukės nukris (bent jau Pavilionio atveju tai jau įvyko), ir bus užkurta tikroji pirtis. Laimei, lietuvių liaudis yra paprasta bei nuovoki. Dauguma komentatorių, palikusių savo komentarus po laidos įrašu internete, vieningi: Pavilioniui reikalinga medikų pagalba…
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
