VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Patvirtinus Vyriausybės siūlymą bazinę pensiją mokėti pereinamuoju laikotarpiu, bazinis pensijos dydis priklausys ne nuo "Sodrai" surenkamų įmokų, o tik nuo valdžios sprendimų, rašo pranešime Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos narys Jonas Varkalis.
Pasak jo, kiekvienas sąžiningai dirbantis ir mokesčius mokantis žmogus tikisi, kad po aktyvių darbo metų sulauks orios senatvės, kurios metu bus užtikrinta solidi pensija.
Valdžios interesai ir žmonių lūkesčiai šiuo klausimu turėtų sutapti.
Valstybė turi garantuoti orią ir ramią senatvę. Deja, siūloma pensijų reforma rodo Vyriausybės interesą "lįsti į žmogaus kišenę", o ne reformos būdu užtikrinti orią ir saugią senatvę bei tinkamą pensiją.
Valstybės garantijos
Valstybė turėtų garantuoti:
— sąžiningą pensijos dydį. Tai reiškia, kad pensijos dydis turi priklausyti nuo to, kiek žmogus sukaupia per ilgus darbo metus. Valstybė privalo garantuoti, kad senatvėje žmogui sugrįš visi pensijų kaupimo fonduose ar "Sodroje" sukaupti pinigai.
— visos sukauptos pensijos sumos išmokėjimą naudingiausiomis pensininkui sąlygomis.
— sukauptos pensijos atsiėmimą arba paveldėjimą, siekiant maksimaliai mažinti valstybės įsipareigojimus dabartiniams ir būsimiems pensininkams.
Pensija ― manipuliacijos įrankis prieš rinkimus
Parlamentaras teigia, kad tai galima būtų pasiekti, jei pensijų kaupimo sistema būtų patikima. Deja, šiuo metu Vyriausybė pasirinko kitą kelią. Nors Vyriausybės žadama garantija bazinę pensiją mokėti pereinamajame laikotarpyje — geras sprendimas, tačiau labai laikinas. Patvirtinus šiuos sprendimus, bazinis pensijos dydis priklausys ne nuo "Sodrai" surenkamų įmokų, o tik nuo valdžios sprendimų. Taigi kyla grėsmė, kad pensija taps manipuliacijos įrankiu prieš rinkimus, ir tai tikrai nepridės pasitikėjimo ir nepaskatins žmonių kaupti pensijas senatvei.
Seimo nario teigimu, dabartinis Vyriausybės siūlymas atsisakyti II pensijų kaupimo pakopos visiškai sužlugdys visuomenės pasitikėjimą bet kokia pensijos kaupimo forma.
Šiandien yra numatyta, kad anuiteto sutartis yra privaloma, sukaupus apie 17 000 Eur, ir žmogus turi laisvę pasirinkti, su kokia įmone sudaryti šią sutartį. Deja, šią laisvę Vyriausybė siūlo naikinti — II pakopos kaupimo fonde žmonės, sukaupę daugiau nei 10 000 Eur, privalės sudaryti anuiteto sutartį tik su "Sodra", kito pasirinkimo nebeliks.
Tokiu būdu siekiama panaikinti galimybę anuitetų paslaugą teikti privačioms bendrovėms. Tačiau žinant buvusias ir esamas "Sodros" problemas, nėra jokių garantijų, kad vėl nebus sprendimų mažinti išmokas, juolab, kad apdraustųjų skaičius 2050 metais, remiantis "Eurostat" duomenimis, bus ne 1,18 mln., kaip buvo planuota, o tesieks tik 0,69 mln. Esant mažesniam apdraustųjų skaičiui beveik per pusę mažės ir "Sodros" biudžetas.
Pensijų skaičiavimo formulės
Dabar galiojantis pensijų kaupimo įstatymas numatė, kad įmokos į pensijų kaupimo fondą iš "Sodros" turėjo augti nuo 2,5 proc. iki 5,5 procentų. Tačiau kaupiantiems pensiją "2+2+2" nuo 2020 metų kaupimo procentai turėjo padidėti iki 3,5 procentų.
Dabar Vyriausybė siūlo formulę keisti į "0+4+2" ir žada didesnes pensijas. Tačiau jau dešimtą kartą keičiama pensijų skaičiavimo formulė jokios esminės naudos neatneš, pensijos kaupimo tempas visiškai nepadidės, o žmonių lūkesčiai liks nepateisinti. Užuot naikinusi galimybes žmonėms savarankiškai prisidėti prie pensijos, valstybė turėtų aktyvinti būsimų pensininkų iniciatyvas kaupti. "Sodra" yra pajėgi didinti įmokų dalį — "Sodros" biudžetas šiandien siekia apie 200 mln. Eur, pensijų fonde yra sukaupta 380 mln. Eur daugiau, negu reikia išmokėti pensijoms.
Jonas Varkalis mano, kad tinkama sistema galėtų būti: "5,5+x+0", kai 5,5 proc. ― tai ankstesnis "Sodros" įsipareigojimas prisidėti prie II pakopos pensijų kaupimo. Padidinti šią dalį iki 5,5 proc. būtų galima nuo kiekvieno asmens gaunamo atlyginimo, o ne nuo VDU (vidutinio darbo užmokesčio). "X" — kiekvieno asmeninė dalis iš atlyginimo, darbdavių prisidėjimas, vaikų, giminių ir t. t., o valstybės biudžeto lėšos ― "0".
Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos narys įsitikinęs, kad Vyriausybės pensijų reformos siūlymai nėra pagrįsti, ir, užuot paskatinę žmones kaupti pensijas senatvei, nesukurs naujos pensijų kaupimo ir išmokėjimo sistemos patikimumo ir patrauklumo. Kyla pagrįstų abejonių, ar daug bus norinčių nuo 40-ies metų atidėti savo dalį atlyginimo į neaiškią ir visiškai negarantuotą ateities pensiją.
Šių metų balandžio mėnesį Lietuvos pensininkų sąjungos dalyviai Daukanto aikštėje, prie Prezidento rūmų, surengė mitingą ir pareikalavo iš valdžios padidinti pensijas bei ragino "Sodrą" sustabdyti išmokų mokėjimus antros pakopos pensijų fondams.
