VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Siekiant pagerinti šalies demografinę situaciją ir kompleksiškai spręsti problemas, parengta Demografijos, migracijos ir integracijos strategija ir veiksmų planas, kuriam pasiūlymus jau pateikė ir visuomenė, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.
Pirmą kartą vykęs Lietuvos demografijos forumas subūrė savo srities ekspertus ir visuomenę bei iškėlė drąsią idėją, kad vėl galime tapti 3 milijonų šalimi.
Įvykusiame forume "Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?" buvo tęsiamos diskusijos dėl siūlomų priemonių ir jų įgyvendinimo, Lietuvos ir užsienio ekspertai skaitė pranešimus migracijos, šeimos gerovės, darbo rinkos klausimais. Apibendrinus gautas idėjas ir pastabas, planas bus atnaujintas bei pradedamas įgyvendinti, kai Seimas priims strategiją.
Numatomos trys esminės politikos kryptys: šeimai palankios aplinkos kūrimas, migracijos srautų valdymas ir senjorų integracija į visuomenę.
Daugiausia siūlymų viešųjų konsultacijų ciklo metu skirta šeimos politikai gerinti ― dažniausiai pateiktos idėjos apima būsto įsigijimo finansavimo politikos pritaikymą šeimoms, gyvenančioms didmiesčiuose, socialinio draudimo užtikrinimą daugiavaikėms šeimoms, progresinės išmokų vaikams sistemos taikymą.
Migracijos srautų valdymo srityje dažniausiai siūloma šeimoms suteikti paramą būsto įsigijimo kredito pradiniam įnašui, gerinti ekonominę situaciją suteikiant pakankamas socialines garantijas, didesnį darbo užmokestį bei mažesnę mokestinę naštą, skatinti užsienyje gyvenančių tautiečių kultūrinius saitus su Lietuva. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonių integracijai didinti raginama skatinti mokymąsi visą gyvenimą bei vyresnio amžiaus žmonių vykdomus mokymus jaunimui.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojos dr. Ilonos Strumickienės, nostalgiškas nusiteikimas Lietuvos atžvilgiu, pozityvus dvigubos pilietybės idėjos vertinimas ir netgi dalies respondentų nusiteikimas sugrįžti į Lietuvą bei prisidėti prie jos gerovės kūrimo sudaro prielaidas manyti, kad tarp emigrantų iš Lietuvos egzistuoja reemigracijos potencialas, kurį sustiprintų Lietuvoje vykstantys realūs pokyčiai. Reikalinga sistemiška ir ilgalaikė migracijos iš Lietuvos ir lietuvių diasporos stebėsena.
Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Boguslavas Gruževskis sakė, kad, jeigu niekas nebus daroma, po 3-4 metų susidursime su labai rimtomis problemomis darbo rinkoje ir socialinės apsaugos sistemoje, nes 2022-2026 metais pensinį amžių pasieks apie 210 tūkst. gyventojų, o naujai į darbo rinką ateis tik apie 100 tūkst. jaunų darbuotojų.
Problemą sociologas įvertino kaip rimtą, bet ne beviltišką, tačiau reikalaujančią ryžtingų ir solidarių priemonių: stiprinti paskatas gyventi Lietuvoje (pajamos, darbo sąlygos, būstas, paslaugos vaikams ir jaunimui, švietimo kokybė ir prieinamumas, šalies investicinis patrauklumas), efektyviau užtikrinti senatvę, o tai turi teigiamos įtakos gimstamumui ir darbo rinkai. Pasak eksperto, pirmame etape (iki 2025 metų) svarbiau yra stabdyti emigraciją, nei skatinti imigraciją.
Demografija — prioritetas, privaloma daryti viską, kad Lietuva taptų patrauklesnė sugrįžtantiems, atsisukti į išvykusiuosius — jie yra vertybė. Taip pat, būtina nepamiršti ir gyvenančių čia, kelti jų socialinę gerovę ir gyvenimo kokybę.
Tačiau norint tai pasiekti, būtinas visuomenės susitelkimas, socialiai atsakingo verslo indėlis, bendruomeniškumas ir pilietiškumas.
