VILNIUS, liepos 18 — Sputnik. Amerikiečių žurnalistė Silvija Foti žurnalo Salon puslapiuose papasakojo apie tai, kaip jos senelis Jonas Noreika, kurį ji laikė kovotoju už Lietuvos nepriklausomybę, iš tiesų buvo nacių bendrininkas ir dalyvavo žydų žudynėse.
Ji taip pat apkaltino Vilniaus valdžios institucijas šių nusikaltimų slėpimu.
Foti, jos mirštančios motinos prašymu, ketino parašyti knygą apie savo senelį, kuris jai buvo žinomas kaip kovotojas prieš sovietų režimą ir žuvo KGB požemiuose. Šeima kalbėjo apie jį kaip sukilimo prieš komunistus lyderį, kuris ne tik vadovavo apskričiai tuo metu, kai Lietuvą okupavo vokiečiai, bet ir suspėjo pakovoti su naciais.
2000-aisiais Foti atvyko į Lietuvą ir labai nustebo dėl jai rodomo dėmesio kaip Noreikos, kuris yra žinomas savo tėvynėje slapyvardžiu "Generolas Vėtra" giminaitei.
Kartu su Noreikos bendražygiu Foti ir jos brolis pakabino paminklinę lentą ant Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos fasado. Anot žurnalistės, visi aplinkiniai jos senelį vadino nacionaliniu didvyriu ir prašė, kad ji kuo greičiau parašytų knygą apie jį.
Pirmą kartą apie Noreikos dalyvavimą Lietuvos žydų žudynėse amerikietė išgirdo iš Šiaulių gimnazijos direktoriaus lūpų, kai gimnaziją buvo nuspręsta pavadinti Noreikos vardu. Kita vertus, pašnekovas patikino, kad palaiko tokį sprendimą, o visa kita "liko praeityje".
Žurnalistė pradėjo savo tyrimą. Netrukus ji sužinojo, kad apskrities viršininku Noreiką paskyrė vokiečių okupantai. Vėliau, grįžusi namo į Čikagą, ji rado antisemitinę brošiūrą, pavadintą "Pakelk galvą, lietuvi!", kurią parašė jos senelis.
"Man pradėjo drebėti rankos, aš nenorėjau turėti senelio, kuris buvo šios brošiūros autorius", — pripažįsta Foti.
Tik po daugelio metų žurnalistė sutiko tęsti tyrimą. 2013 metais grįžusi į Lietuvą, ji pradėjo dirbti su holokausto specialistu Simonu Dovidavičiumi. Paaiškėjo, kad Noreika asmeniškai sankcionavo daugiau nei dešimt tūkstančių Lietuvos žydų nužudymą, o jo šeima apsigyveno "staiga atsilaisvinusiame" name, kuris anksčiau priklausė žydų šeimai.
Be to, Foti atrado, kad šiuolaikinės Lietuvos valdžios institucijos slepia kovotojų už respublikos nepriklausomybę, kurie bendradarbiavo su naciais, nusikaltimus. Ji susipažino su išeiviu iš Lietuvos Grantu Gočinu — Noreika asmeniškai dalyvavo jo artimųjų nužudyme. Žurnalistė pabrėžė, kad nepaisant visų Gočino pastangų atskleisti Lietuvos kolaborantų nusikaltimus, kai jį palaikė žiniasklaida ir garsūs Lietuvos visuomenės atstovai, jam taip ir nepavyko pasiekti, kad būtų nuimta paminklinė lenta Jono Noreikos garbei nuo Mokslų akademijos bibliotekos sienų.
"Kadangi Lietuvos vyriausybė labai priešinasi, įtikinti juos pripažinti savo dalyvavimą holokauste bus nelengva. Bet 200 tūkstančių žydų, palaidotų Lietuvos žemėje, sielos reikalauja, kad būtų suvestos sąskaitos", — apibendrina žurnalistė.
Pasak Lietuvos žydų bendruomenės, 1941 metų rugpjūtį Noreika buvo paskirtas vadovauti Šiaulių apskričiai, "būtent jis įsakė suvaryti visus žydus, kurie gyveno tame regione, į getą ir atimti visą jų turtą <…> faktiškai jis davė įsakymą įsteigti šį getą, kuriame vėliau buvo sušaudyti tūkstančiai žydų vyrų, moterų ir vaikų". 1945 metais Noreika organizavo vadinamąją Lietuvos nacionalinę tarybą, kurios tikslas buvo atkurti nepriklausomą respubliką. 1946 metų lapkričio pabaigoje jis buvo sugautas, areštuotas ir nuteistas mirties bausme, kuri įvykdyta 1947 metų vasario 26 dieną Vilniuje, KGB pastate.
Karo metu nacių kolaborantai Lietuvoje dalyvavo vietinės žydų bendruomenės naikinime — nužudyta daugiau nei 200 tūkstančių žmonių.
