Lietuvos vyriausybės komisija dėl ekonominės infrastruktūros plėtros rugpjūčio 20 dieną paskelbė situacijos su suskystintų gamtinių dujų laivo-saugyklos "Independence" analizės rezultatus. Laivas nuo 2014 metų stovi Klaipėdos uoste. Jis ten stovi dešimties metų nuomos sutarties pagrindu, kurią Lietuvos vyriausybė pasirašė su savininku — Norvegijos kompanija "Hoegh LNG", nuomos kaina yra apie 60 milijonų eurų per metus.
Komisijos, kuri posėdžiavo apie pusmetį, pateikta išvada: Lietuvai kuo skubiau reikia išsipirkti "Independence". Suma, kurią Lietuva turės sumokėti Norvegijos bendrovei, — komercinė paslaptis, tačiau Lietuvos žiniasklaida teigia, kad ji bus nuo 120 iki 160 milijonų eurų. Ir kažkur juos reikia paimti — Lietuvos valstybinis biudžetas neturi tokio dydžio laisvų lėšų.
Premjeras Saulius Skvernelis visiškai neoriginaliai pakomentavo šią situaciją: "Labai svarbu, kad monopolistas būtų spaudžiamas kainomis, nes jei mes atsisakysime terminalo, ir jis išplauks, tada kainos gali pakilti iki 20 procentų".
Susidarė įspūdis, kad ministras pirmininkas tiesiog buvo priverstas ką nors pasakyti — štai ir išlemeno tekstą. Kodėl pabrangs, kodėl 20 procentų, o ne 250? O jei staiga Rusija apsidžiaugs, kad "Independence" išplaukia iš Lietuvos?
Vyriausybės komisijos sprendimas rodo, kad Lietuvoje dar ne viskas prarasta — į savo vadovybę slaptais takeliais prasibrovė žmonės, kurie sugeba blaiviai įvertinti situaciją ir supranta, kad Lietuva, švelniai tariant, "įklimpo".
Laivo "Independence" pavadinimas tikrai simbolinis, deja, jis simbolizuoja ne energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, kuo mus visus bando įtikinti Lietuvos politikai, o visišką Lietuvos nepriklausomybę nuo sveiko proto. Tai nėra net antirusiškų nuotaikų paroksizmas, tai yra nepriklausomybė nuo sveiko proto, nuo loginio mąstymo, nuo rūpinimosi savo šalimi.
Nuomos sutarties aritmetika nesudėtinga — per dešimt metų Lietuvos valstybės biudžetas terminalo savininkų kišenes papildys apytiksliai 600 mln. eurų. Tebūnie Rusija Lietuvai ne autoritetas, palyginkime Lietuvos suskystintų gamtinių dujų projektą su tuo, kurį sugebėjo realizuoti jos pietinė kaimynė, Lenkija.
Šveicarijos uoste regazifikacijos terminalas buvo užsakytas metais vėliau nei Lietuvoje, tačiau Lenkijoje šis terminalas buvo pastatytas — jis yra stacionarus, sausumoje. Ir jis buvo sukurtas tapti valstybine nuosavybe. Sukurta speciali krantinė, leidžianti lenkams priimti dujų gabenimo įrenginius iš Kataro, ir tai techniškai nėra taip paprasta.
Faktas yra tas, kad Kataras pastatė savo dujų transportuotojus prieš "skalūnų revoliuciją" — kai JAV buvo didžiausias Kataro SGD pirkėjas. Šie dujotiekiai — didžiausi pasaulyje pagal dydį ir apimtį, lenkai turėjo gilinti dugną, o bendra "antžeminių darbų" sąmata sudarė daugiau nei 100 milijonų eurų.
Lenkijos terminalas užima 40 hektarų teritorijos, įsigytos iš privačių savininkų, tai yra 120 kilometrų ilgio dujotiekis, per kurį terminalas buvo prijungtas prie Ščecino dujų paskirstymo tinklų. Ir "Swinoujscie" terminalo talpa yra didesnė negu "Independence". Tai yra penkeri milijardai kubinių metrų dujų per metus prieš keturis lietuviškus. Bendra suma, kurią Lenkija išleido projektui įgyvendinti, yra 1 mlrd. eurų. Krantinė, žemė, įranga, kriogeninės SGD saugojimo talpyklos, dujotiekis — visa tai priklauso valstybei.
Mieli lietuviai, kas liks Lietuvos nuosavybėje, kai pasibaigs "Independence" nuomos laikotarpis? Kaip sakė jūsų ministras pirmininkas, "išlaikytas kainų spaudimas "Gazprom""? Už 600 milijonų eurų jūs įsigijote teisę "spausti", ar jūs rimtai? Kaipgi jums paaiškinti, kad Michailas Zadornovas rašė savo humoreskas, kad žmonės skaitytų ir šypsotųsi, o ne tam, kad jo tekstai būtų paversti valstybės veiksmų programa…
Jūsų žiniai: plaukiojančio SDG terminalo variantą labai arti, Kaliningrado srityje, realizuos baisusis "Gazprom", kuris dieną naktį svajoja pakelti kainas Lietuvoje 20 proc. Tačiau Rusijos valstybinis koncernas nė negalvojo apie jokią nuomą. Vietoj to, jis sudarė projekto sąlygas pagal savo individualius techninius poreikius ir taikė šį projektą pagal visas tarptautines taisykles.
Siaubingas elgesys! Užuot tyliai radus privačią įmonę, kuriai galima atiduoti milijardą dolerių – tarptautinį konkursą, skaidrias sąlygas. Tai košmaras! Terminalą "nuo nulio" pagal individualius "Gazprom" reikalavimus baigia statyti Pietų Korėja — už 560 milijonų dolerių, kartu su pristatymu ir montavimu prie vamzdyno, kuris dabar įrengiamas Kaliningrado pakrantėje.
Ar manote, kad ankščiau pateiktų pavyzdžių pakanka, jog įsitikintumėte, kad Lietuvos "Independence" yra sveiko proto padarinys? Tada jūs neįvertinote Lietuvos vadovybės. 2009 metais Rygoje susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos Ministrai Pirmininkai, kad pasirašytų trišalį susitarimą dviem klausimais. Pirma: kur tiksliai bus elektros kabelis iš Švedijos. Antra: kur bus pastatytas regioninis Baltijos regazifikacijos terminalas. Pagrindinis žodis "regioninis" — tai leido Baltijos respublikų lyderiams derėtis su Europos Komisija dėl projekto finansavimo iš ES biudžeto. Ministrai pirmininkai sutiko, kad kabelis būtų išsiųstas į Lietuvą, o terminalas į Latviją, parašai ir iškilmingi žodžiai.
O 2014 metais Lietuvos vadovybė savarankiškai puolė link "Independence", spjaudama į visus pažadus ir susitarimus. Latvijos reakcija buvo suprantama — ji sąžiningai ir nuoširdžiai prisipažino Europos Komisijai, kad neturi jokio ryšio su Lietuvos "Independence", tai nėra regioninis projektas, o tik Lietuvos. Ir nebeliko Europos finansavimo, o EK pripažino visišką Lietuvos laisvę švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus, kaip tik ji to panorės. Todėl 600 milijonų eurų ir išgaravo per dešimtmetį iš Lietuvos valstybės biudžeto — ne Rusija su "Gazprom" dėl to kalta, o nesąžiningas elgesys kaimynių atžvilgiu.
Prie šių 600 mln. reikia pridėti "Klaipėdos-Kuršėnų" dujotiekio sąnaudas, sudariusias 60 milijonų, kurias Lietuvai reikėjo apmokėti savo sąskaita. Kam to reikėjo? O kur dėti dujas, kurios gaunamos iš SGD po regazifikacijos, jei Baltijos regione yra tik viena požeminė dujų saugykla — Latvijos Inčukalnė? Kada šis dujotiekis atsipirks?
Lygiai tas pats klausimas gali būti keliamas apie pakrančių infrastruktūrą, kurią teko statyti tam, kad būtų galima priimti dujas į dujų paskirstymo sistemą Lietuvoje, apie jūrų infrastruktūrą, kuri būtina, siekiant užtikrinti "Independence" saugumą. Darbas ir įranga kainavo 200 milijonų eurų, jie taip pat skirti iš valstybės biudžeto.
Tai niekada neatsipirks — Latvija ir Estija atsisakė pirkti lietuvišką SGD, nes tai yra Lietuvos "Independence", o ne Baltijos šalių. Lietuvos vadovybė nusprendė išleisti 860 milijonų eurų, kad būtų "spaudžiama" "Gazprom", ir išleido. Dabar dar yra 120-160 milijonų eurų (Lietuvos žiniasklaidos duomenimis), kuriuos reikės investuoti į "Independence" — tai puiku, nes Lietuvos rankose atsidurs puikus laivas, kuris leidžia saugoti SGD ir regazifikuoti jas.
Tiesa, yra vienas niuansas — niekas nežino, kas aptarnaus šį laivą. Jis stovi Klaipėdoje, tačiau nė vieno darbuotojo, turinčio Lietuvos pilietybę, šiais metais laive niekas neregėjo — išnuomota iš norvegų, norvegai ir aptarnauja. Kodėl? Tarp lietuvių nėra profesionalų šioje srityje — Lietuvoje niekada nebuvo tokios pramonės šakos, iš kur gi jie atsiras ? Visiška nepriklausomybė, tiesiog stulbinama.
Kokia yra visa šios istorijos išvada? Taip, tik viena. Gerb. Lietuvos vyriausybe, dėl Dievo meilės, uždrauskite versti Michailo Zadornovo pasakojimus į lietuvių kalbą – jūs juos kažkaip neteisingai suprantate.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
