Tai ir yra tie valdžios išsvajoti du procentai bendrojo vidaus produkto (BVP), garsusis NATO standartas, inicijuotas Vašingtono. Sakysite, kas tie milijonai? Bet pavertus minėtus 873 milijonus eurų į litus, susidarytų trys mijardai… Tai ne juokai. Juolab, kad toliau viskas klostosi kaip toje tarybinėje dainoje — "turi revoliucija pradžią, neturi revoliucija baigties". Militaristinės revoliucijos šalininkams vis dar negana.
Apetitas juos aplanko bevalgant. Dabar jie inicijuoja visų parlamentinių partijų politinę deklaraciją, įpareigojančią visas jas siekti, kad iki 2030 metų karinės išlaidos sudarytų jau net 2,5 procento BVP. Tą pačią kartelę kovo mėnesį iškėlė ir Valstybės gynybos taryba. O po šios tarybos posėdžio oficialiame pranešime spaudai net pažymėta, kad jei reikės, tai išlaidos dar didės. (Pridursime: ne išlaidos, o išlaidavimas.)
Tokios prabangos (dviejų procentų BVP gynybai) Europoje šiandien sau negali leisti absoliuti dauguma valstybių. Vakarų Europa tyliai ignoruoja Amerikos spaudimą, o atėjus vadovauti Donaldui Trampui, prakalbo apie autonominių nuo JAV europinių pajėgų stiprinimą, nes nebepasitiki Vašingtonu.
Bet gi Lietuvoje militarizmo neofitai (tai yra, neseniai atsivertę į šią ideologiją žmonės), kaip ir pridera visiems neofitams, nori būti visos planetos priešakyje, visus stebinti savo begaliniu atsidavimu šventam ginklavimosi reikalui. Nes jiems mat reikia užglaistyti savo senąsias pacifistines "nuodėmes".
Štai Dalia Grybauskaitė dar 2011 metų rugsėjo pradžioje aiškino "Lietuvos radijui", kad Lietuva neturi jokio formalaus įsipareigojimo leisti du procentus BVP gynybai. Ir kaip visad kapotu stiliumi pridūrė: "Ką mes nupirktumėm už tuos kelis milijardus litų? Kelis tankus? Bet kas iš to?"
Tačiau šiandien prezidentė jau laikosi diametraliai priešingos nuomonės, tapdama visų Lietuvos militaristų vėliava bei griežtu žvilgsniu nudurdama visus abejojančius išlaidavimu gynybai ir raginančius skirti didesnį finansavimą socialinei sričiai.
"Tos partijos, kurios mėgina supriešinti gynybą su socialinėmis reikmėmis, elgiasi negražiai ir neatsakingai", — labai atsakingai pareiškė mūsų nuoseklioji prezidentė. Taip ji metė akmenuką į vienintelės partijos, dar nepasidavusios jos spaudimui, daržą.
Gintauto Palucko socialdemokratai kol kas atsispiria karo vanagų atakoms, bandydami nors truputį laisvų biudžeto pinigų skirti švietimui, sveikatos apsaugai, žodžiu, žmonių gerovei. Bet ar ilgai jie atsispirs? Mūsų žiniasklaida tandeme su konservatoriais ir jųjų prezidente Grybauskaite tarybiniais laikais gerai išmoko ieškoti priešų ir kalti juos prie kryžiaus.
Beje, visa tai yra kaina už mūsų narystę NATO. Šis karinis aljansas, iš esmės praradęs savo prasmę žlugus TSRS, seniai patvirtino savo vidinę taisyklę, kad jo nariai turi pasiekti dviejų procentų BVP išlaidų karinėms reikmėms lygį. Tai politinis įsipareigojimas.
Kas jo nesilaiko, tas dabar nuolatos gauna pylos nuo naujojo karingo JAV prezidento Donaldo Trampo. Čia verta priminti ir tą svarbią aplinkybę, kad į NATO politikai mus įstūmė neatsiklausę mūsų, neišdrįsę surengti referendumo tuo klausimu. Neužteko jiems drąsos, nes jautė, kad toks referendumas tada, 2003-2004 metais, galėjo su trenksmu žlugti.
Tais laikais karinė propaganda dar nebuvo tiek smegenų praplovusi, kiek dabar, po Maidano Ukrainoje. Tad referendumas, greičiausiai, būtų virtęs fiasko. Todėl tada politinis elitas ir apsiribojo keliomis viešomis diskusijomis bei debatais Seime, tai yra, savųjų tarpe.
Kas gi tai, jei ne Konstitucijos pažeidimas? Konstitucija reikalauja, kad svarbiausi tautos gyvenimo klausimai būtų sprendžiami referendumo keliu. Žodžiu, šiuo atveju turime reikalą su tikra politine suktybe. Todėl ir šiandien tie patys veikėjai mus bando vėl apsukti aplink pirštą, bandydami įteigti, kad vis papildomi milijonai eurų nepasotinamai karo mašinai išgelbės mus nuo "kraupiųjų rusų".
O kad dėl skurdo iš šalies bėga vis daugiau žmonių, tai militaristams nė motais. Jie negali suprasti ir kito, paties svarbiausio dalyko: jeigu žmonės čia skurs, jie nebus moraliai pasiruošę guldyti savo galvas už tokią neteisingą politinę ir ekonominę sistemą. Tada jau jos neapsaugos joks papildomas tankas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
