Europos Komisijos poveikis ES valstybėms narėms yra reikšmingas, tačiau ne beribis. Mėginimai primesti savo politinius norus pagrindinėms Europos dujų kompanijoms neduoda teigiamų rezultatų, todėl planuodama kovoti prieš "Gazprom", EK turi ES šalyse ieškoti priklausomų sąjungininkų, kurių biudžetas priklauso nuo subsidijų ir projektų finansavimo iš Briuselio.
Bet yra vienas niuansas: kadangi profesionalai iš dujų kompanijų nesiveržia bendradarbiauti su Europos Komisija, kaip ekspertus Briuselis pritraukia žmones, kuriančius nuostabius, įdomius projektus, bet su ekonomine realybe jie neturi nieko bendra. Tačiau, regis, ne tik su ekonomika EK projektai neturi nieko bendra.
Suomijos-Estijos "vamzdis"
2013 rudenį Estijos įmonė "EG Vorguteenus" pagal EK užsakymą ir jos finansuojama pradėjo Suomijos įlankos dugno tyrimą, kad įvertintų poveikį aplinkai povandeninio magistralinio dujotiekio "Baltic Connector" statybos metu. Pasak projekto autorių, dujotiekis turėtų sujungti Suomijos ir Estijos dujų sistemas, pagrindinis tikslas, žinoma, pasiekti nepriklausomybę nuo "Gazprom".
Čia EK braižas matomas plika akimi — projektas neįdomus nė vienai dujų kompanijai, įskaitant net valstybines Estijos ("Eesti Gaas") ir Suomijos ("Gasum") bendroves. Priežastis yra akivaizdi — tiek Suomija, tiek Estija 100 procentų savo dujų gauna iš Rusijos. Ir kokiu būdu "jūros vamzdis" gali užtikrinti nepriklausomybę nuo "Gazprom", niekas negali atsakyti.
Pačios EK paaiškinimai baigiasi tuo, kad Rusijos dujos, po to, kai jas perka suomių kompanija, tampa suomiškomis, o tuo atveju, jei jas perka Estijos įmonės, automatiškai dujos tampa estiškomis. Taigi kodėl po to Suomija ir Estija neturėtų padėti viena kitai?
Jūros dugno tyrimas užtruko neilgai — 2014 metais visi rezultatai buvo pateikti EK ir Suomijos bei Estijos vyriausybėms. Tačiau "Eesti Gaas" ir "Gasum" įtikinti "Baltic Connector" pelningumu ir perspektyvumu nepavyko.
25 procentų Suomijos "Gasum" akcijų savininkas tuo metu buvo "Gazprom", su kurio specialistais suomiai ir nutarė pasitarti: "Ar pakankamai nepriklausomi nuo jūsų, kolegos, mes tapsime, jei pumpuosime vieni kitiems jūsų dujas?" Manau, kolegos taip nustebo, kad... Apskritai, jie labai nustebo.
Tačiau bet kuris rimtas verslininkas visada yra šiek tiek diplomatas, todėl atsakymas buvo pateiktas gana rimtai, galite jį trumpai perskaityti. Estija kasmet perka iš "Gazprom" apie 0,5 mlrd. kubinių metrų dujų, o Suomija — nuo trijų iki 3,5 mlrd. Net jei visa ši dujų apimtis bus praleista per "Baltic Connector" penkis ar šešis kartus, 110 milijonų eurų, kuriais preliminariai įverintas EK projektas, nespės atsipirkti, nes garantinis laikotarpis, net aukščiausios kokybės vamzdžių, yra tik 50 metų.
Absurdo teatras
"Gasum" suvaidino, kad toks atsakymas jam buvo visiškai netikėtas, ir atsisakė dalyvauti projekte, jo pavyzdžiu sekė "Eesti Gaas". Tiesa, estai užtruko šiek tiek ilgiau, nes EK primygtinai reikalavo, kad per vamzdį būtų tiekiamos ir Norvegijos dujos. Jos pagal planą turėjo būti tiekiamos SGD pavidalu į regioninį terminalą, kurį Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių vadovai susitarė statyti Latvijoje kaip regioninį projektą, kurį finansuoti taip pat turėjo EK.
Tačiau 2014 metais Lietuva vienašališkai pasitraukė iš "trigubos sąjungos", nusprendusi pati įrengti regazifikavimo terminalą. "Independence" projektas negavo regioninio projekto statuso — Latvija oficialiai pareiškė, kad ji nesiruošia jame dalyvauti, nes tai Lietuva, švelniai tariant, ją apgavo. Nėra statuso — nėra ir finansavimo iš ES biudžeto, ir todėl "Eesti Gaas" staiga suprato, kad lietuvių "Independence" jo taip pat visiškai nedomina, tuo pačiu nedomina ir "vamzdis" į Suomiją.
Vis dėlto EK primygtinai reikalavo: "Mielieji, tieskite vamzdžius, dujos atsiras!" "Gazprom" per "Gasum" pasidomėjo EK, kur suomiai ir estai turėtų laikyti šias paslaptingas dujas, kurios atsiras iš nežinomo šaltinio. ЕК atsakė nuoširdžiai — Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje, Latvijoje.
Po to "Gazprom" galutinai suprato, kad Briuselyje kovos su Rusija intensyvumas pasiekė aukščiausią lygį — blokuojantis 34 procentų Inčukalnio dujų saugyklos akcijų paketas priklauso "Gazprom", nuo kurio "Baltic Connector" turi garantuoti visišką nepriklausomybę.
Įtardamas, kad tokia proto būsena gali būti užkrečiama, 2015 metais "Gazprom" pasitraukė iš "Gasum", už 250 mln. eurų pardavęs savo akcijas Suomijos vyriausybei. Tačiau, nepaisant to, "Gasum" nepakeitė savo nuomonės — tegu "Baltic Connector" tiesia kas nori, mes tame nedalyvausime.
Rusofobija yra brangi
Rusofobija visada reikalauja aukų iš to, kas ja serga, — tai yra taisyklė be išimčių. 2014 metais "Baltic Connector" pajėgumai buvo numatyti dviem milijardams kubinių metrų dujų per metus, kurių vertė sudaro 110 milijonų eurų, iš kurių EK buvo pasirengusi investuoti 50 procentų. 2016 metų rugpjūčio mėnesį Europos Komisija pranešė, kad projektas pakeistas, o jos finansuojama dalis sieks 75 proc.: "Projektas tapo galingesnis, tarp Suomijos ir Estijos bus pumpuojama 7,2 milijono kubinių metrų dujų per parą, kaina dabar sudaro 250 milijonų eurų" .
Atidžiai įsižiūrėkime į skaičius. Pagal pirmąjį variantą, EK sutiko suteikti 55 mln. eurų, tiek pat reikėjo iš Suomijos ir Estijos. Pagal antrąjį variantą dujotiekio pajėgumas padidėja nuo 2 milijardų kubinių metrų iki 2,6 — tai yra 33%. O sąmata išaugo nuo 110 iki 250 milijonų eurų — 125 procentais! EK finansavimas senoje versijoje yra 55 milijonai eurų, o naujoje — 187 milijonai, tai yra trigubai daugiau. Taip, dabar Estijai ir Suomijai reikia ieškoti šiek tiek daugiau — ne 55, o 67 milijonų eurų, tačiau Estijos-Suomijos konsorciumas gaus 250 milijonų aktyvų, puikų naujų projektų finansavimą, kuris gali būti gautas už ketvirtį kainos.
Ir — o, stebukle! — estai ir suomiai suprato, kad šis projektas yra velniškai patrauklus ir reikalingas, kitaip priklausomybė nuo "Gazprom" taps nepakeliama.
Estai pakeitė pernelyg profesionalų "Eesti Gaas" į kitą valstybinę įmonę "Elering", o suomiai sukūrė naują "Baltic Connector OY". Dabar šios bendrovės, investuodamos 62,5 milijono eurų į projektą, gaus 250 milijonų vertės turtą. Gražu! Bet jei EK yra pasirengusi mokėti už rusofobiją — kodėl gi ne?
Šiemet, birželio 9 dieną, iškilmingoje aplinkoje duotas startas TDK "Baltic Connector" statyboms, pasisakė valdžios atstovai, kurių leitmotyvas glosto EK pareigūnų ausį: "Galiausiai, mes sumažinsime priklausomybę nuo Rusijos dujų!" Tačiau puikią nuotaiką rugpjūčio 13 dieną sugadino PPO arbitražas, išnagrinėjęs "Gazprom" skundus dėl diskriminuojančių Europos Komisijos veiksmų.
"Analizė rodo, kad priemonėmis, kurių imasi EK, siekdama įgyvendinti Europos energetikos tinklų projektus, siekiama pašalinti infrastruktūros, statomas Rusijos dujų tiekėjų, naudojimą, t.y. šios priemonės yra diskriminuojančios", — tokia yra PPO arbitražo išvada. Tačiau jo sprendimai yra rekomendaciniai, o ne privalomi, todėl EK buvo rekomenduota suderinti teisės aktus su Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos reikalavimais.
Visgi įdomus verdiktas — pirmą kartą EK veiksmai pripažįstami pažeidžiančiais visus liberalios ekonomikos principus, kuriuos žodžiais taip uoliai gina EK. Ar "Gazprom" toliau bylinėsis su Europos Komisija, laikas parodys, o mes geriau pažiūrėkime, kaip atrodo situacija Rusijos dujų prekybos versle ne žodžiais, o realybėje — remiantis statistika ir naujais "Gazpromo" ir Baltijos šalių dujų bendrovių projektais. Bus įdomu.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
