Keista, kad toks įdomus faktas liko be žiniasklaidos dėmesio. PPO arbitražo kolegija priėmė sprendimą dėl ginčo tarp Rusijos Federacijos ir ES bei jos valstybių narių dėl tam tikrų ES energetikos politikos priemonių, kurios buvo inicijuotos 2014 metų balandžio 30 dieną, teisėtumo.
PPO arbitražo nuosprendis tapo Saliamono sprendimu
Europos Komisija pritarė PPO nuosprendžiui, padariusi šiuo klausimu oficialų pareiškimą: "Komisija sveikina PPO sprendimą, patvirtinantį pagrindinių ES trečiojo energetikos paketo principų teisėtumą. PPO atmetė daugumą Rusijos pretenzijų dėl tariamo ES energetikos politikos nesuderinamumo su daugiašalės prekybos taisyklėmis". Dažnai Europos Komisija oficialiai platina dezinformaciją, tačiau šįkart taip nutiko iš tiesų.
Iš šešių Rusijos skundų PPO nepatenkino trijų, arba, jei jums taip labiau patinka, tris patenkino. Iš tikrųjų, kaip matome, PPO priėmė Saliamono sprendimą, pripažinusi neatitinkančiomis daugiašalės prekybos taisyklių šias Europos Komisijos nustatytas taisykles: specialaus režimo naudojimą pagal Europos reglamentą OPAL vamzdynų atžvilgiu; Trečiosios ES dujų direktyvos reikalavimą dėl specialios užsienio subjektų kontroliuojamų dujų perdavimo operatorių sertifikavimo tvarkos; ES reglamentą dėl transeuropinių tinklų nuostatų, suteikiančių pranašumą projektams, kuriais siekiama diversifikuoti dujų tiekimą į ES iš kitų šalių, tik ne iš Rusijos.
Atsiprašau už ilgą biurokratiniu stiliumi parašytą citatą, tačiau teisiniai dokumentai dažniausiai rašomi būtent tokiu būdu. PPO nepatenkino Rusijos skundo dėl Europos Komisijos reikalavimų paskirstyti, atskirti dujų transportavimo ir paskirstymo funkcijas nekompetencijos. Iš "Gazpromo", kaip gamtinių dujų tiekėjo per magistralinius dujotiekius pagal Trečiąjį energetikos paketą, buvo atimta teisė valdyti Europos Sąjungos dujų perdavimo sistemas.
Tačiau iš tikrųjų, kol PPO svarstė skundą, tai jau įvyko – per pastaruosius ketverius metus "Gazprom" pardavė savo akcijas tinklo įmonėms Suomijoje, Latvijoje ir Estijoje. EK gali džiaugtis, kad PPO remia šią Trečiojo energetikos paketo nuostatą, tačiau ji jau buvo įgyvendinta tiesiog jau po fakto. PPO patvirtino vadinamųjų pramoninių vamzdynų pašalinimą iš Trečiojo energetikos paketo — tuo suteikdama lengvatas vamzdynams, nutiestiems iš dujų gavybos vietų jūroje į Europos teritoriją, o tai realiai galima įgyvendinti tik Norvegijoje.
Be to, išlieka lengvatos SGD tiekėjams – kurdama Trečiojo energetikos paketo taisykles, Europos Komisija buvo 100% įsitikinusi, kad tokiu būdu jos bus palankios visiems, tik ne Rusijai. 2014 metais Rusijoje buvo tik viena gamykla, skirta gamtinėms dujoms suskystinti – Sachalino saloje.
Dabar situacija, atvirai tariant, pasikeitė, ir Europos Komisija dar kartą tapo našle, kuri pati save traumavo – lengvatos automatiškai buvo suteiktos Jamalo SGD, jos taip pat bus taikomos gamyklai, kurią "Gazprom" ketina statyti Leningrado srityje. Atsižvelgiant į pristatymo galimybes, rusų gamykla ant Suomijos įlankos kranto tikrai galės konkuruoti net su Norvegijos SGD, o apie SGD, pagamintų JAV, tiekimą neverta net kalbėti. Taigi, Rusija pritaria "Europos Komisijos norų patenkinimui" – ką gi, tebūnie preferencijos, o Donaldui Trumpui, svajojančiam konkuruoti su "Gazprom" Europos dujų rinkoje, siunčiame nuoširdžiausius linkėjimus.
PPO atėjo į pagalbą "Nord Stream"
Dabar pakalbėkime apie tuos Rusijos skundus, kuriuos PPO arbitražas pripažino teisėtais. Europos Komisija turės panaikinti taisykles, kurias ji parengė OPAL dujotiekiui. Tai vamzdis, kuris eina per Vokietijos teritoriją iš tos sausumos vietos, kur yra "Šiaurės srauto" vamzdžiai. Europos Komisija pageidavo, kad 50% OPAL pajėgumų būtų teikiama "alternatyviems tiekėjams". Logika, kur tu?
OPAL dujų šaltinis yra išskirtinai "Nord Stream" magistralė. Iš kur turėtų kilti "alternatyvus tiekėjas"? Taisyklė, kurią EK stengėsi taikyti, paprasčiausiai apribotų "Nord Stream" darbą ir dujotiekis turėtų dirbti tik 50 proc. pajėgumų. Taisyklę vokiečiai atšaukė jau "po fakto" – kai Europoje įsiviešpatavo anomalūs šalčiai, OPAL pradėjo dirbti 100 procentų pajėgumu ir nė vienas EK pareigūnas net nebandė paprieštarauti – tikriausiai nuo šalčio surakino žandikaulius.
Tačiau šios taisyklės PPO nurodymu panaikinimas jau bus oficialus, todėl neliks minėtų apribojimų "Nord Stream-2", o tai yra didelė pergalė Rusijai ir "Gazpromui" – pagrindinis vamzdynas veiks 100 proc. projektinio pajėgumo, pumpuodamas kasmet 55 mlrd. kubinių metrų dujų. Atsižvelgiant į tai, kad Donaldas Trampas atsisakė taikyti sankcijas dėl "Nord Stream-2", galima užtikrintai tegti, kad projektas vyksta legaliai, o techninę dalį dujų specialistai atliks be jokių problemų.
Europos Komisija savo sąskaita stato dujotiekį "Gazpromui"
Baltijos šalims labiausiai rūpi PPO sprendimas, reikalaujantis iš ES reglamentų, susijusių su transeuropiniais tinklais, suteikiant pirmenybę dujų tiekėjams iš kitų šalių, išskyrus Rusiją. Mes jau kalbėjome apie jūros vamzdyną, kuris šią vasarą pradėtas statyti iš Suomijos į Estiją. Remiantis Europos Komisijos, kaip šio projekto autorės, idėja, jūros vamzdynas Suomijos įlankoje turėtų tapti tik žymiai didesnio transeuropinio dujotiekio pradžia.
Estija, Latvija ir Lietuva jau sujungtos magistralėmis, EK tikėjosi sujungti Lietuvą ir Lenkiją, o iš Lenkijos dujotiekis per jūrą turėtų ateiti į Daniją, kur turėtų susijungti su magistraliniais tinklais, kuriais teka Norvegijoje išgaunamos dujos. Dėl to Baltijos šalis ir Suomiją, kurios dabar 100 procentų dujų gauna iš "Gazprom" (išskyrus suskystintas gamtines dujas, kurias Lietuva gauna iš terminalo "Indenpendence"), turėjo pasiekti Norvegijos dujos.
Dabar viskas šiek tiek pasikeitė – EK turės panaikinti diskriminacines priemones prieš "Gazpromą", o Rusijos dujų bendrovė turės galimybę tapti tuo pačiu "alternatyviu tiekėju". Tik OPAL atveju jokia alternatyva negali būti organizuota dėl techninių priežasčių, o čia viskas yra kitaip.
"Gazprom" gali pareikalauti prijungti šį dujotiekį prie dujų tiekimo "vertikalės", o prijungimas gali būti organizuojamas keliose vietose. Suomijoje, kur Rusijos dujos patenka per dujotiekio "Northern Dimension" sistemą. Latvijoje, kur Rusijos dujos ateina į tą pačią "Northern Dimension" ir patenka į Inčukalnio saugyklą, kurioje "Gazprom" vis dar valdo 34 procentus akcijų. Lietuvoje, kur dujos iš Rusijos ateina ne tik iš Inčukalnio, bet ir per Minsko-Vilniaus dujotiekį. Lenkijoje, kur Rusijos dujos patenka per "Jamal-Europa" magistralę. Rezultatas yra labai netikėtas – paaiškėja, kad Europos Komisija savo sąskaita kuria magistralę, kuria "Gazprom" galės naudotis savo malonumui.
Trečiasis energijos paketas numatė griežtus apribojimus Rusijai – jei vadinsime daiktus savais vardais, tai jo priėmimas buvo pirmoji sankcija, pritaikyta gerokai prieš Ukrainos įvykius. Tai dar vienas patvirtinimas, kad rusofobija visiems ir visada labai brangiai kainuoja. Taisyklė, kuri iki šiol niekada neturėjo išimčių.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
