VILNIUS, spalio 3 — Sputnik. Šiandien VšĮ "Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai" mokslininkai pristatė šešių Vyriausybės inicijuotų struktūrinių reformų studiją, kurioje aptariamas reformų poveikis investicijoms, darbo vietų kūrimui, atlyginimų ir BVP augimui per artimiausią dešimtmetį, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.
Remiantis nepriklausomų ekspertų studija, dėl vykstančių struktūrinių pokyčių BVP vidutiniu laikotarpiu turėtų padidėti apie 2 proc., arba 1,2 mlrd. eurų, o teigiami pokyčiai ekonomikoje bus juntami jau nuo kitų metų. Dėl vykdomų reformų iki 2025 m. bus naujai sukurta ir išsaugota beveik 26 tūkst. darbo vietų.
Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, siekiama kurti prielaidas šalies ekonominiam proveržiui, kuris palies visus be išimties piliečius.
Jo teigimu, vykdomos reformos įgyvendina daugumą (14 iš 18) tarptautinių rekomendacijų Lietuvai.
Ministras pirmininkas džiaugiasi, kad ir ekspertai pripažįsta, jog reformos leis ženkliai prisidėti prie šalies ekonomikos augimo bei naujų darbo vietų kūrimo.
Pasak jo, tai reiškia didėjančius atlyginimus, pensijas, išmokas vaikams, mažėjančią pajamų nelygybę ir kitus teigiamus dalykus.
Struktūrines reformas Vyriausybė inicijavo šių metų balandžio mėnesį. Pagrindiniai jų tikslai – siekis didinti gyventojų pajamas ir mažinti skurdo lygį. Pokyčius imtasi vykdyti iš karto šešiose srityse: mokesčiai, sveikatos apsauga, švietimas, pensijos, inovacijos ir šešėlinės ekonomika.
Pajamų nelygybė Lietuvoje
Nepaisant to, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje buvo daug kalbama apie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą, realūs rezultatai visgi rodo kitus valdančiųjų prioritetus.
Santykis tarp didžiausias pajamas gaunančių namų ūkių penktadalio ir mažiausias pajamas gaunančių penktadalio, vadinamasis 80/20 santykis išaugo nuo 7,1 iki 7,3 per 2017 metus.
Sudėtingiausia situacija išlieka vienišiems pensininkams ir vienišiems tėvams su mažais vaikais. Skurdo riziką patiria daugiau nei 40 proc. tokių asmenų.
Lietuvoje skurdo rizikos rodikliai išlieka vieni blogiausių visoje Europos Sąjungoje (ES) ir vis dar blogėja. 2016 metais už skurdo ribos gyveno 21,9 proc. lietuvių, 2017 metais — jau 22,9 proc. Už Lietuvą 2016-ais blogesnius rodiklius turėjo tik Ispanija, Rumunija ir Bulgarija. Šiais metais Ispanija sumažino skurstančiųjų dalį, tad tikėtina, jog pagal 2017 metų rodiklius Lietuva bus trečia nuo galo visoje ES.
Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Gintarė Skaistės, prieš rinkimus ir pristatant Vyriausybės programą buvo daug skambių lozungų apie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą. Tačiau nei pirmieji valstiečių darbai, nei pastarosios reformos nėra nukreiptos šiems tikslams pasiekti. Prisistatydami centro kairės partija, "valstiečiai" vykdo itin liberalią politiką, kurios pasekmės – dar didesnis atotrūkis ir augantis "dviejų Lietuvų" fenomenas.
