Prieš kelerius metus žmogaus teisių gynėjų ir policijos ataskaitose buvo kalbama apie jaunų merginų ir vaikinų seksualinį išnaudojimą. Dažniausiai juos išveždavo iš Lietuvos į Europą ar Artimųjų Rytų šalis, kur jie buvo verčiami užsiimti prostitucija.
Šiandien vergvaldžių kontingentas pasikeitė. "Vergovės rinkoje" paklausūs darbininkai ir "profesionalūs" išmaldos prašytojai.
"Didėja registruotų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis ir priverstinio darbo ar išnaudojimo skaičius. 2016 metais buvo pradėti 29 tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai, o 2015 metais — 27 ", — sakė vidaus reikalų ministro patarėja Sonata Mickutė.
Kuklus baudžiamųjų bylų skaičius yra tik ledkalnio viršūnė. Tai pripažįsta žmogaus teisių apsaugos ekspertai.
Per pastaruosius dvejus metus Lietuvą užplūdo ukrainiečių darbininkų banga. Dauguma jų įvažiavo į Lietuvą ir kitas ES valstybes be vizų ir įvairiais būdais bando įsidarbinti. Akivaizdu, kad būtent tokia Ukrainos piliečių kategorija pirmiausia patenka į nusikaltėlių akiratį.
Lietuvoje kaip grybai po lietaus dygsta fiktyvios įmonės, teikiančios ukrainiečių "įdarbinimo" paslaugas. Ukrainos interneto segmente pilna panašių skelbimų, kuriuose žadami "Europos lygio atlyginimai" ir prabangios gyvenimo sąlygos. Deja, realybė pasirodo esanti visai kitokia.
Susitaupę pinigų bilietui į vieną pusę, Ukrainos statybininkai, suvirintojai ar mechanikai atvyksta į Lietuvą. Čia juos pasitinka "geranoriški darbdaviai", kurie iš atvykėlių atima asmens dokumentus neva darbo sutartims parengti, o kol bus sutvarkyti visi formalumai siūlo padirbėti nelegaliai.
Laimės ieškotojai iš Ukrainos apgyvendinami po 5-10 žmonių pigių bendrabučių kambariuose. Dirbti ukrainiečiai siunčiami į statybvietes ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje ar Vokietijoje. Du ar tris mėnesius jiems žadama tuoj tuoj sumokėti "europietišką atlyginimą", o vėliau tiesiog pranešama, kad iš atlyginimo atskaičiuos mokesčius už būstą ir maistą "pagal Europos tarifus", ir sumoka darbininkams po 100 ar 200 eurų. Padėkok bent už tai. Juk ukrainiečiams, kurie įvažiavo į ES pagal bevizį režimą, draudžiama dirbti be darbo vizos. Jei nepatinka — štai Vilniaus ar Kauno oro uostas, ir skrisk atgal į Ukrainą.
Daugelis migruojančių darbuotojų susitaiko su vergiškomis darbo sąlygomis. Galų gale, šiandien Ukrainoje ir 300-400 eurų alga yra gera. Ir tai vyksta tuo metu, kai Lietuvoje minimalus darbo užmokestis nuo 2019 metų bus 430 eurų ir lietuviai nepageidauja už tokį darbo užmokestį vargti statybose. Lietuviai statybininkai vis dažniau išvyksta teisėtai dirbti į Vokietiją ar Lenkiją, kur jiems moka iki 2 tūkst. eurų. O jų vietas Lietuvoje užima ukrainiečių emigrantai, pasirengę dirbti vergovės sąlygomis be jokių socialinių garantijų.
Nelegaliai dirbantys ukrainiečiai negali pasiskųsti net Lietuvos teisėsaugos institucijoms. Tuo ir naudojasi nesąžiningi darbdaviai.
Į policiją ir žmogaus teisių gynėjus dažniausiai kreipiasi kitų šalių gyventojai. Pavyzdžiui, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė papasakojo apie kelis nepaliečius, iš kurių Lietuvos darbdaviai atėmė dokumentus ir nemokėjo darbo užmokesčio.
Policijos ir sienos apsaugos tarnybų ataskaitose nuolat skelbiami pranešimai apie sulaikytus nelegalius migrantus, neteisėtai atvykusius į Europos Sąjungą. Kiek jų yra?
Nėra jokių statistinių duomenų. Eurostato duomenimis, jų yra milijonai. Vien Lenkijoje, remiantis minimaliais skaičiavimais, dirba daugiau nei milijonas ukrainiečių.
Pasak Lietuvos migracijos tarnybos, per septynis šių metų mėnesius užsieniečiams buvo išduota daugiau nei 22 tūkst. darbo vizų, iš kurių apie 80 proc. išduotos ukrainiečiams.
Dar 6,3 tūkst. Ukrainos piliečių gavo leidimą gyventi Lietuvoje, o tai reiškia, kad jie turi teisę dirbti.
Nelegalių ukrainiečių darbuotojų apskaita neįmanoma. Migracijos departamentas prognozuoja, kad kitais metais į Lietuvą atvyks du kartus daugiau ukrainiečių.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
