Indoktrinacija vyksta visai neskausmingai, be narkozės ir be fizinio kontakto. Įvairiose srityse, įvairiuose lygiuose. Įskaitant ir užsienio politiką bei nacionalinį saugumą.
Užsienio politiką formuoja ir sprendimus priima Prezidentas. Vyriausybė vykdo. Taisyklės aiškios — apibrėžtos Konstitucijoje.
Savo darbą čia dirba valstybinių įstaigų patarėjai, konsultantai, ambasadų užsienyje darbuotojai. Jiems tai kasdienio darbo rutina.
O kas pataria patarėjams, konsultuoja, kelia jų kvalifikaciją? Kas atlieka ekspertizes, analizuoja? Kas veikia viešąją nuomonę už valdiškų kabinetų durų?
Tokiai užsienio politikos ir nacionalinio saugumo ekspertų veiklai reikalingi resursai, žmogiškieji ištekliai. Reikalingos institucijos. Nepriklausomos, nevalstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos (NVO).
Reikalingi objektyvūs, kompetentingi, nepriklausomi ekspertai, analitikai. Ir, žinoma, jų veiklai reikalingi pinigai.
Vieta tuščia nebūna.
Vilniaus politikos analizės institutas, Rytų Europos studijų centras, Geopolitinių studijų centras, Demokratinės Politikos Institutas.
Dar yra "Transparency International" Lietuvos skyrius, "Freedom House" padalinys...
2017 metais savo veiklą atnaujino Atviros Lietuvos fondas.
Šias viešąsias įstaigas (toks jų juridinis statusas) remia tarptautiniai ir nacionaliniai donorai. Šios įstaigos pačios steigia viešąsias įstaigas. Dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose. parduodamos savo paslaugas. Ir juos laimi.
Lietuva — maža šalis. Čia visi giminės, artimieji, pažįstami, mokslo draugai, partiniai bendražygiai. Pralaimėti praktiškai neįmanoma.
Atkurtas Atviros Lietuvos fondas savo strategijoje kaip pirmą numerį įrašė: užtikrinti naujo viešosios politikos analizės centro — Vilniaus politikos analizės instituto — steigimą ir sėkmingą jo veikimą.
Institutas yra. Įsikūrė sostinės senamiesčio širdyje, prie Rotušės aikštės Didžiojoje gatvėje. Tuo pačiu adresu kaip ir Atviros Lietuvos fondas.
Taigi, kam berašytumėt Kalėdinį sveikinimą ar instituto, ar fondo darbuotojui, jūsų korespondencija nepasiklystų — adresatas juk vienas.
Viešųjų įstaigų po Atviros Lietuvos fondo sparnu daugiau nei 20. O kiek dar neviešų.
Atviros Lietuvos fondas (ALF) — skandalingai pagarsėjusio verslo magnato, finansų rinkų spekulianto, milijardieriaus Džordžo Sorošo (George Soros) valdomas fondas.
Prieš metus europarlamentaras, britų politikas Naidželas Feražas (Nigel Farage) įspėjo apie itin didelę Džordžo Sorošo įtaką Strasbūrui ir Briuseliui. Pasak jo, Dž. Sorošas į Atviros visuomenės fondą (Lietuvoje — Atviros Lietuvos fondas) yra investavęs 18 mlrd. dolerių.
Dž. Sorošo organizcija yra išleidusi 177 puslapių knygelę ("Reliable Allies in the European Parliament 2014-2019"), kurioje išvardinti 226 patikimi organizacijos draugai, dirbantys Europos Parlamente. Tai 30 proc. EP narių (Europos Parlamente yra 751 narys).
Vienintelis Lietuvos europarlamentaras, esantis šiame sąraše, yra byrančio Lietuvos liberalų sąjūdžio kandidatas į Lietuvos prezidentus Petras Auštrevičius.
Leidinyje teigiama, kad šie europarlamentarai yra tinkamų pažiūrų, t.y. palaiko LGBTI judėjimus, atviras valstybių sienas, pasisako prieš Rusiją.
Kiek tokių patikimų Dž. Sorošo draugų yra Lietuvos Seime, galėtų atsakyti tik Atviros Lietuvos fondas.
Europarlamentaras N. Feražas atvirai apkaltino Džordžą Sorošą korupcija ir pareiškė, kad ES turėtų ištirti žymiojo spekulianto 88 metų amžiaus Sorošo veiklą.
Apie JAV milijardieriaus ir filantropo Džordžo Sorošo kišimąsi į šalies vidaus reikalus ne kartą yra kalbėjęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orbán).
"Vengrijos tauta nori sustabdyti Dž. Sorošą, ir mes jį sustabdysim", — pareiškė Viktoras Orbanas.
Dž. Sorošas yra žinomas kaip "spalvotųjų revoliucijų", taip pat "Black Lives Matter" judėjimo JAV ir Maidano revoliucijos Ukrainoje, pabėgėlių perkėlimo į Europą (vadinamojo "Merkel plano") ir karo Sirijoje rėmėjas.
Šios žinios apie filantropo veiklą tikrai yra pasiekiamos ir yra žinomos Lietuvos užsienio politikos ir nacionalinio saugumo ekspertams, analitikams.
Lietuva — maža ir rėmimo mastai nevyriausybinėms organizcijoms (NVO) žymiai mažesni. Tačiau pakankami, kad viešųjų įstaigų ekspertai, analitikai savo produkciją kurtų komfortiškai.
Pavyzdžiui, Rytų Europos studijų centras savo biurą turi prestižiniame Vilniaus Žvėryno rajone, buvusioje Norvegijos Karalystės ambasados rezidencijoje.
Šis centras yra Viešoji įstaiga. Tačiau apie jos biudžetą viešai jokių skaičių nerasite. Nebent interneto svetainėje apie viešą pirkimo konkursą... vidaus patalpų valymo darbams pirkti. Patalpų plotas — 230 kv. m.
Darbas Rytų Europos studijų centre ne tik komfortiškas, bet ir perspektyvus. Ypač politinėje karjeroje. Buvęs centro direktorius konservatorius Laurynas Kasčiūnas dabar yra parlamentaras ir NSGK narys.
Marius Laurinavičius — Hudsono instituto Vašingtone analitikas, politologas, žurnalistas, o dabar ir Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas — yra pasakęs: jeigu valstybė neturi savo užsienio politikos "aiškinamosios schemos", už ją tą schemą sukurs kiti. Ir paaiškins. Moksliškai tariant — indoktrinuos. Lietuviškai — praplaus smegenis.
Ir ponas Laurinavičius paaiškina, kad lietuviško verslo ryšiai su Rusija savaime kelia grėsmę. Bei personalizuoja — tai yra ponas Karbauskis, tai yra ponas Matijošaitis.
Lietuvoje užsienio politika tapo vidaus politikos dalimi. Įrankiu vidaus politikai kurti. Viešųjų įstaigų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo ekspertai tapo vidaus politikos aktyviais dalyviais bei viešosios nuomonės formuotojais.
Tokių viešųjų įstaigų pirmtakas buvo Geopolitinių studijų centras, įkurtas 2005 metais. Įkurtas, kaip skelbiasi pats centras, "aktyvių ir pilietiškai mąstančių Lietuvos žmonių iniciatyva".
Aktyvus šio centro kuratorius — Andrius Tučkus. Jis yra ilgametis profesoriaus V. Landsbergio patarėjas. "Rusijos atgrasymo strategijos" bendraautoris Vytautas Landsbergis yra pasakęs, kad jeigu tektų eiti į žvalgybą, pasirinktų Tučkų.
Geopolitinių studijų centras — vienas pirmųjų smegenų centru, kuris tyrė, analizavo geopolitinius procesus ir, žinoma, teikė savo ekspertines išvadas, rekomendacijas Lietuvos užsienio politikos formuotojams bei vykdytojams. Žinoma, ne už ačiū.
Centras taip pat rengė atviras ir uždaras informacinio-analitinio pobūdžio konferencijas, publikavo straipsnius, veikė viešąją nuomonę.
Smegenų centras plovė smegenis. Atsakingų už užsienio politiką žmonių. Mūsų taip pat.
Vėliau pagal Geopolitinių studijų centro modelį buvo kuriamos kitos tokio pobūdžio nevyriausybinės organizacijos (NVO).
Ilgainiui šių įstaigų ekspertų ratas tapo tvirtu su konservatorių partija susijusiu monolitu.
Šiandien konservatorių partija dominuoja Lietuvos užsienio politikoje. Šios politikos pagrindas — kategoriškai neigiama nuostata Rusijos atžvilgiu.
Toks dominavimas daro įtaką ne tik viešajai nuomonei bei Lietuvos užsienio politikos vykdytojams, bet ir užsienio šalių politikos specialistams, užsienio politikams bei žiniasklaidai.
Kategoriška nuostata Rusijos atžvilgiu tapo Lietuvos prekiniu ženklu.
Savo ruožtu nevyriausybinės organizacijos (NVO) politiniu ir ekspertiniu lygiu veikia Lietuvos tarptautinių santykių ir politikos mokslų švietimo bei mokslo įstaigas. Daro įtaką akademinei bendruomenei, tiriančiai jaunimą.
Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas prisistato kaip geriausia diplomatų ir politikos analitikų ugdymo aukštoji mokykla Baltijos šalyse.
Šioje aukštojoje mokykloje dėsto, dirba tyrėjais, dalyvauja įvairiuose bendruose projektuose ir minėtų nevyriausybinių organizacijų (NVO) ekspertai, analitikai.
Profesorius Raimundas Lopata, pirmasis Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas, yra pasakęs: "Didžiausia po 1991 m. Vakarų pasaulio klaida — manyti, kad Rusija yra normali šalis".
Deja, toks profesoriaus požiūris yra dominuojantis Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslinėje ir pedagoginėje veikloje, ugdant būsimus Lietuvos Respublikos užsienio politikos specialistus.
Indoktrinacija savo padarė. Ratas užsidarė. Dominuoja vieninga ekspertų monopolija su viena "teisinga" nuomone.
Tačiau, nepaisant "smegenų skalbėjų", Lietuvos eksportas į Rusiją didėja, taip pat didėja turistų srautai. Į abi puses.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
