Šiandien Lietuvoje viešai išreikšti savo simpatiją Maskvai tolygu savižudybei. Nereikia toli ieškoti pavyzdžių. Naujausias — buvusio vicemero, publicisto Algirdo Paleckio ir dar kelių asmenų, kalbėjusių apie Lietuvos ir Rusijos santykių normalizavimą ir pasisakiusių prieš oficialų Lietuvos valstybės istorijos aiškinimą, areštas.
O buvusio Lietuvos Respublikos prezidento europarlamentaro Rolando Pakso vizitas į Maskvą sukėlė neregėtą kritiką. Pakso susitikimas su Putinu Lietuvos žiniasklaidoje buvo pavadintas beveik šimtmečio nusikaltimu.
Fanfarų gausmo lydimi
Tokioje psichologinėje aplinkoje Lietuvoje atlikta apklausa. O dabar įsivaizduokime situaciją — jums skambina iš nežinomo telefono, kalba lietuviškai. "Sveiki. Tai yra socialinių tyrimų bendrovė. Sakykit, ką Jūs manote apie Rusiją?"
Pats laikas mesti telefoną kaip karštą keptuvę. Provokacija!
"Apklausa yra anonimiška", ramina malonus moteriškas balsas. Na, kurgi ne? Anonimiška! Telefono numeris juk įregistruotas tam tikra pavarde.
Nustatyti jo savininką — sekundžių klausimas. Taigi atsakymas, kuris nesutampa su "bendra partijos ir vyriausybės linija", gali būti lengvai traktuojamas kaip "sąmokslas prieš vyriausybę".
Nepamirškime, kad dauguma senosios rusakalbių Lietuvos gyventojų kartos taip ir nesugebėjo išmokti net lietuvių kalbos pagrindų. Na, jie neturi gebėjimų išmokti kitą kalbą, nors užmušk! Lietuvoje tokių žmonių yra daug. Paprastai jie atsiprašo ir neatsako į socialinių tyrimų klausimus, kurie daugiausia atliekami telefonu. Taigi jų nuomonė bet kokiu klausimu lieka "už kadro".
Stiklinė yra pusiau tuščia ar pusiau pilna?
Ir net atsakydami į tokį provokuojantį klausimą 42% Lietuvos gyventojų nebijo išreikšti savo geranorišką požiūrį į Rusiją. Tuo tarpu 54% apklaustųjų nusiteikę priešiškai.
Ar tai daug ar mažai? Priklauso nuo to, iš kurios pusės pažiūrėsime. Skaičiai yra beveik vienodi. Palyginti su beveik 91 proc. Lietuvių "meilės" Vokietijai arba 74 proc. — JAV, 42 proc. palankiai vertinančių draugystę su Rusija — apgailėtinai mažai. Tačiau nepamirškime apie tai, kas buvo pasakyta straipsnio pradžioje. Sąžiningai išreikšti savo požiūrį į Maskvą šiandien ES ir NATO šalyje reikia turėti drąsos. Ypač kai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atvirai vadina Rusiją "teroristine valstybe".
Taigi 42 proc. blaiviai mąstančių — reali jėga. Visų nepasodins kaip Paleckio ir visuomenininko Valerijaus Ivanovo. Kamerų neužteks. Tačiau specialiosios tarnybos gali tai įsiminti. Ir "jeigu kas", tai būtent šiuos "Rusijos agentus" pirmiausia už parankių palydės į nacionalinį stadioną pagal Pinočeto chuntos analogiją. Apjuos surūdijusius nebaigto stadiono strypus spygliuota viela ir privers "prijaučiančius Rusijai" už skystos sriubos lėkštę statyti Lietuvos sporto "pasididžiavimą". Pinigai šiai nacionalinę reikšmę turinčiai statybai jau seniai išvogti. Taigi, vienu metu bus nušauti du zuikiai: ir stadionas pastatytas, ir Tėvynės išdavikai perauklėti — darbo ir politinės informacijos dėka.
Be to, Lietuva jau turi patirties getų ir koncentracijos stovyklų statybose...
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
