Baigėsi antrieji "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos", vadovaujamos Ramūno Karbauskio, valdymo metai. Priešaky naujas etapas, kurio rezultatai daugiausia priklausys nuo to, ar "valstiečiai" sulauks palaikymo iš savivaldybių ir Prezidento rūmų.
Pastaruoju metu stiprėja valdančiųjų "valstiečių" ir opozicijoje esančių konservatorių, kuriuos tiesiogiai remia Dalia Grybauskaitė, konfrontacija. Su artėjančiais prezidento rinkimais ji pasieks aukščiausią tašką. Kovoje dėl prezidento posto vietos tarybų ir merų bei vienuolikos Europos Parlamento deputatų rinkimai atsidūrė šešėlyje. Tačiau vietos valdžios institucijos turi atlikti sunkų darbą ― įgyvendinti visas valdančiosios koalicijos reformas.
Mokesčiai — tai šventa
Tai ir mokesčių reforma, į kurią opozicija per visus 2018 metus laužė savo ietis. Valdantieji sunkiai, tačiau reformas "prastūmė". Net prezidentė buvo priversta pasirašyti dokumentą. Bet būtent mokesčių reforma iš esmės pakeis žaidimo taisykles tarp verslo ir valstybės. Valdantieji tikina, kad vargšai gyvens lengviau, o turtingieji turės pasidalinti su vargšais. Kaip tai įvyks? 2019 metai viską parodys. Apskaitininkai paskutinėmis metų dienomis koreguoja įmonių ataskaitas. O mokesčių institucijos rengiasi papildomoms įplaukoms į biudžetą.
Beje, būtent nuo mokesčių reformos daugiausia priklausys prezidento rinkimų rezultatai. Juk jie vyks gegužės mėnesį, o tai reiškia, kad pirmojo ketvirčio rezultatai parodys, ar "valstiečiai" eina teisingu keliu, ar ne.
Be to, 2019 metais padidės minimalus darbo užmokestis, nuo kurio priklausys ne tik valstybės tarnautojų, bet ir daugumos neturtingų Lietuvos gyventojų, kurių šalyje beveik 400 tūkst., gerovė. Minimalaus darbo užmokesčio padidėjimas iki 430 eurų leis Lietuvai bent neatsilikti nuo kitų ES šalių įvairiuose "Eurostato" reitinguose.
Už saugumą reikia mokėti
Ateinančiais metais Lietuva įsitvirtins tarp penkių NATO šalių, kurios atitinka pagrindinį Šiaurės Atlanto aljanso finansinį kriterijų ― skirti gynybai bent 2% BVP. Sunku tai padaryti, bet būtina. Už nepriklausomybę po NATO skėčiu reikia mokėti ne žodžiais, o žvangančiomis monetomis.
Ir ne tik už valstybės, bet ir energetikos nepriklausomybę. Išlaidų pareikalaus plaukiojantis SGD terminalas bei Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su Europos elektros tinklais projektai.
Visa tai reikalauja šimtų milijonų eurų. Jūs sakysite, kad geriau juos skirti paprastų lietuvių gyvenimo lygiui pagerinti? Gaila, bet ne Vilnius tai sprendžia. Įstojote į ES ir NATO? Taigi, laikykitės visų Europos Komisijos ir Šiaurės Atlanto aljanso nurodymų.
Tolerancijos maršas
2019 metais Lietuvos laukia reikšmingas įvykis kultūriniame ir socialiniame gyvenime.
Trečią kartą LGBT atstovai išdidžiai žygiuos pagrindine sostinės gatve. "Baltic Pride" gėjų paradas vyksta pakaitomis kiekvienoje Baltijos šalių sostinėje. 2018 metais jis buvo suderintas su Latvijos nepriklausomybės šimtmečiu. Dabar atėjo laikas Lietuvos valdžios institucijoms surasti vertingą valstybės istorijos įvykį, kuris galėtų būti papuoštas vaivorykštės spalvų vėliavomis.
Europos struktūros labai akylai stebi pakantumą įvairioms mažumoms. Seksualinėms — ypač! Būtent transseksualai, gėjai ir lesbietės — lakmuso popierėlis, kuris tikrina šalies gyventojų ištikimybę Europos vertybėms.
Apie tautinių mažumų diskriminaciją prisimenama daug rečiau. Atseit, yra Konvencija dėl tautinių mažumų teisių apsaugos Europoje, ja ir vadovaukitės. O tai, kad po 27 nepriklausomybės metų didžiulė Latvijos ir Estijos gyventojų dalis vis dar gyvena su "nepiliečių" stigma, Briuseliui, regis, nerūpi. Regis, Lietuvoje tautinėms mažumoms esame pakantesni. 1991 metais visiems lenkams, rusams ir kitų tautybių atstovams buvo išduoti Lietuvos pasai. Bet iš tikrųjų lėtai, neskubėdami valdininkai užveržia varžtus ― apriboja kitataučių teisę mokytis savo gimtąja kalba. Tiesa, žadama netrukus priimti naują įstatymą "Dėl tautinių mažumų". Galbūt net artimiausiais 2019 metais. Tačiau pažadais sotus nebūsi.
Mes — čempionai! Mūsų — trys milijonai!
Jau 2019 metais Lietuva gali labai padidinti retėjančią gyventojų populiaciją. Jei ne praktiškai, tai bent teoriškai. Jei per referendumą gegužės mėnesį dauguma rinkėjų pasisakys už dvigubą pilietybę,
Šis krepšinio sirgalių himnas vėl skambės Europos krepšinio čempionatų metu. Ką gali žinoti, gal mūsų krepšininkai atsigaus ir vėl sugrįš į Lietuvą su Europos pirmenybių medaliais. O paskui juos sirgalius dar kartą pradžiugins plaukikai, lengvaatlečiai ir gimnastai. O galbūt net futbolininkai...
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
