Viena iš "Nord Stream-2" dujotiekio statybos finansavimo dalyvių 2017 metų balandžio mėnesį tapo Vokietijos bendrovė "Uniper", kuri, be kitų Europos konsorciumo narių, taip pat pasirašė įsipareigojimą pervesti 950 mln. eurų "Nord Stream-2 AG" projekto operatoriui. Taigi, tarp tų bendrovių, kurioms prieštarauja įvairūs "Nord Stream-2" kritikai, yra ir "Uniper".
"Uniper" "biografija" — tai pavyzdys, kaip mūsų laikais atrodo tikra Europos istorija, ir dar vienas aiškus įrodymas, kad čia vykstantys dalykai toli gražu nėra tokie paprasti, kaip kartais juos parodo žiniasklaida.
"Uniper" — dveji egzistavimo ir 48 bendradarbiavimo su Rusija metai
"Uniper" įkurta 2016 metais, tai yra labai jauna bendrovė, bet praėjus vos keliems mėnesiams nuo įkūrimo, įmonė užtikrintai prisijungia prie "Nord Stream-2" projekto, garantuodama vieną milijardą eurų investicijų.
Verta nepamiršti, kad "Uniper" įkūrėja buvo įmonė "E.ON" — Europos energetikos sektoriaus milžinė, kuri 2003 metais nusipirko įmonę "Ruhrgas". Vyresni žmonės daug ką pradeda suprasti, o jaunimui priminsime, kad 1970 metais "Ruhrgas" buvo pirmoji Vakarų Vokietijos įmonė, pasirašiusi Rusijos dujų tiekimo Europai sutartį. Trumpai tariant, abipusiškai naudingo bendradarbiavimo su šiuolaikine "Uniper" tradicija yra beveik 50 metų — nors pati įmonė gyvuoja tik dvejus metus.
"E.ON" išskyrė "Uniper" kaip savarankišką juridinį asmenį verslo restruktūrizavimo procese. Koncerno savininkai nusprendė, kad "E.ON" užsiims tik energijos be anglies dioksido projektais, todėl bendrovei buvo patikėtos visos jėgainės, veikiančios skystojo kuro pagrindu, ir kai kurie kiti aktyvai.
Kiti aktyvai apima vienuolika požeminių dujų saugyklų Europoje, kurių bendras tūris yra 5,3 mlrd. kubinių metrų, 11,5 tūkst. kilometrų dujų skirstymo sistemų ir kelios dešimtys tūkstančių ilgalaikių sutarčių su galutiniais gamtinių dujų vartotojais.
"Uniper" elektrinių yra ne tik Vokietijoje, ir net ne tik Europoje — Rusijoje yra penkios jėgainės, kurias valdo "Unipro PJSC", be to, dvi galingiausios iš jų yra Sibire. Tokia yra projekto "Nord Stream-2" dalyvė — 12 000 darbuotojų, apie 1,5 mlrd. eurų vidutinio metinio grynojo pelno; ir prieš šios bendrovės ekonominius interesus bando kovoti ponia Dalia Grybauskaitė. Kodėl staiga prisiminiau būtent Lietuvos Respublikos prezidentę, tuoj pat paaiškinsiu.
Kaip vokiečiai tapo "truputį suomiais"
Europoje susijungimai ir įsigijimai vyksta taip dažnai, kad nėra lengva sekti šiuos procesus. Dažnai — ne perdėtas žodis: šiais metais "Uniper" pasikeitė savininkas, kuris nupirko 47,35 proc. "E.ON" akcijų. Pagal Vokietijos teisę, "Uniper" tapo vienintele akcijų savininke po to, kai ypač stambų sandorį patvirtino Europos Komisija, nes likusi akcijų paketo dalis yra laisvoje tarptautinės vertybinių popierių biržos apyvartoje.
Europos Komisija, patvirtindama 3,7 mlrd. eurų vertės sandorį, tuo pačiu pritarė ir "Nord Stream-2" statybai — naujoji savininkė ("Uniper" bendrovė) pabrėžė, kad neketina atsisakyti nė vieno sandorio, be to, ji rems Rusijos dujotiekio projektą. Europos Komisija nematė priežasties uždrausti šią sąjungą dar ir dėl to, kad prieš tris mėnesius Rusijos federalinė antimonopolinė tarnyba (FAT) pritarė šiam sandoriui.
Kuo čia dėta FAT? Na, kaip gi — naujoji savininkė, Suomijos bendrovė "Fortum", valdo ir eksploatuoja aštuonias jėgaines Rusijoje, o dabar suomiai tapo didžiausiais užsienio energijos gamybos įrenginių savininkais. Viskas susimaišė šiame pasaulyje, viskas yra tarpusavyje susiję ir sąveikauja vieni su kitais.
Suomija tapo viena iš pirmųjų ES šalių, suderinusių "Nord Stream-2" maršrutą savo išskirtiniuose ekonominiuose Baltijos jūros vandenyse ir sugebėjo aplenkti net Vokietiją. Kažin, kodėl? Ogi dėl vienos paprastos priežasties: "Fortum" yra Suomijos valstybinė bendrovė, todėl nesklandumai dėl "Nord Stream-2" automatiškai gali sukelti problemų "Fortum" Rusijoje.
Kodėl FAT neprieštaravo susijungimui? Juk, be kita ko, "Fortum" priklauso didelė Suomijos bendrovės "TVO" akcijų dalis, kuri 2013 metais pasirašė su "Rosatom" sutartį dėl atominės elektrinės statybos Suomijoje su VVER-1200 reaktoriaus bloku, priklausančiu III+ kartai ir visiškai atitinkančiu visus TATENA saugos reikalavimus po Fukušimos avarijos.
Hanhikivi atominės elektrinės statyba dar nepradėta, nes Suomijos valstybinė branduolinės energetikos reguliavimo institucija neišduoda statybos licencijos. Kas gali būti geresnis "Rosatom" advokatas Suomijos valstybės priežiūros institucijoje nei Suomijos valstybinė bendrovė? Rezultatai tenkina visus: Suomiją, "Uniper" vadovą Klausą Šaferį (Klaus Schäfer), kurio niekas nė nemano nušalinti nuo pareigų (kaip, beje, niekas neperkėlė bendrovės būstinės iš Diuseldorfo), Rusijos koncernus ir visą valstybę.
"Fortum" Lietuvoje, arba viskas susimaišė Dalios namuose
Be to, "Fortum" dalyvavimas "Nord Stream-2" projekte, kaip bebūtų keista, tenkina ir Lietuvą bei šalies prezidentę, nors iš įpročio prezidentė vis dar apsimeta, kad yra kažkuo nepatenkinta. Jei "Fortum" realizuos projektą "Nord Stream-2", tai reiškia, kad padidės įmonės pelnas, o tada, galbūt, "Fortum" padidins investicijas į Lietuvos energetikos pramonę. Šioje šlovingoje respublikoje "Fortum" turi kontrolinį akcijų paketą "Fortum Klaipėda", kuri nuo 2013 metų kogeneracinėje stotyje degina iš visos Lietuvos surinktas šiukšles, suteikdama Klaipėdai šilumos ir elektros energijos.
Jei "Nord Stream-2" statyba bus nutraukta, suomiai ims ir sustabdys stoties Klaipėdoje veiklą. Ir kaip tuomet užtikrinti deramas gyvenimo sąlygas specialistams, aptarnaujantiems "Independence", kuris, kaip žinoma, iš visų jėgų stengiasi užtikrinti Lietuvos nepriklausomybę nuo Rusijos dujų?
Be to, "Fortum" Lietuvoje užtikrina šilumą Kaunui, dujų paskirstymą Joniškio regione ir, gavusi reikiamus patvirtinimus, yra pasirengusi finansuoti keletą projektų. Arba nepasirengusi — tuo atveju, jei dėl JAV taikomų sankcijų "Nord Stream-2", bendrovė patirs nuostolių. Čia jau kaip susiklostys.
Kokios yra šio klaidžiojimo po Europos dujų ir energijos labirintą išvados? Visų pirma, verta paminėti, kad labirintas yra toks sudėtingas, kad, pavyzdžiui, Lietuvos vadovybė nesupranta, jog besipriešindama "Nord Stream-2" ji pjauna šaką, ant kurios sėdi. Ir, žinoma, šis pavyzdys rodo, kad kalbėti apie bendrą Europos antirusišką poziciją neverta kalbėti, viskas yra daug sudėtingiau.
Autoriaus nuomonė negali sutapti su redakcijos pozicija.
