Lietuvoje, kaip ir kitose 26 (po "Brexit") ES šalyse, ruošiamasi rinkti būsimus deputatus į Europos Parlamentą. Jų bus vienuolika, jei po Jungtinės Karalystės išėjimo EP narių vietos nebus perskirstytos tarp
Pagal ES rinkimų įstatymus, kandidatus į Europos Parlamentą skiria tik ES valstybių narių politinės partijos. Dabartinis Lietuvos užsienio reikalų ministras socialdemokratas Linas Linkevičius taip pat gali tapti vienu iš kandidatų.
Garbinga tremtis ar paskatinimas?
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą 2004 metais, vietiniam politiniam elitui atiteko vienuolika "šiltų" vietų, kurių dauguma suteikiamos "už ypatingus nuopelnus". Geras atlyginimas, biuras Briuselyje, solidžios sumos "kanceliarinėms išlaidoms". Ir visa tai penkeriems metams. O jei pasiseks, net dešimčiai ar penkiolikai!
Vienas iš pirmųjų, išsiųstų į "garbingą tremtį", buvo konservatorių ir Lietuvos nepriklausomybės patriarchas Vytautas Landsbergis. Europos Parlamento nario kėdėje jis sėdėjo dvi kadencijas (nuo 2004 iki 2014 metų). Europoje pasižymėjo tik savo garsiąja Kremliaus fobija. Bet juk geriau būti "pirmuoju vaikinu kaime nei antruoju mieste". Ir Dėdulė grįžo prie Lietuvos reikalų, kad savo anūko rankomis atgaivintų konservatorių partiją, kuri be autokratijos pradėjo merdėti demokratijos pelkėje.
Likusieji EP nariai per 15 metų Europos Parlamente nepasižymėjo ypatinga veikla. Nebent tik socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė sugebėjo eiti Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkės pareigas. Be to, kiekvienai progai pasitaikius liberalas Petras Auštrevičius stengiasi garsiai priminti apie save, reikalaudamas "laisvės" tai Nadeždai Savčenko, tai Olegui Sencovui, arba kitam "politiniam Rusijos kaliniui". Svarbiausia Auštrevičiui yra tai, kad iš Europos Parlamento tribūnos nuskambėtų žodis "Rusija".
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu su savo "šefe" prezidente Dalia Grybauskaite taip pat laikosi šios taktikos. Po rinkimų gegužės mėnesį jie stengsis išlikti aukščiausiose Europos Sąjungos valdžios struktūrose, kai bus formuojamas naujas Europos Parlamentas ir Europos Komisija.
Antirusiškas priešrinkiminis frontas
Įvairialypė Europa kaip vaivorykštės spektras santykiuose ne tik su visu pasauliu, bet ir su "kaimynais Rytuose". Yra valstybių, kurios palaiko santykių su Maskva normalizavimą. Lietuva šiame spektre jau seniai laikosi dešiniųjų ― antirusiškos ― pozicijos. Laikantis šios pozicijos galima saugiai tęsti savo politinę karjerą.
Taigi Linas Linkevičius, kalbėdamas Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrų tarybos posėdyje, pasiūlė Europos Parlamento rinkimų išvakarėse sukurti ir įgyvendinti vadinamąjį "kovos su dezinformacija" planą.
Pasak jo, priešiškos trečiosios šalys, visų pirma, Rusija, sistemingai naudoja dezinformaciją, kad mus suskaldytų, pakenktų abipusiam pasitikėjimui, paveiktų demokratinius procesus ir sprendimų priėmimą.
Ką reiškia teiginys "dezinformacija" ir kokia visos Europos Sąjungos vienybė britų "Brexit" fone, kaip būtent pasireiškia Rusijos kišimasis į šiuos procesus, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas nenurodė. Svarbiausia ― šaukti apie "Rusijos grėsmę". Viskas, ką daro rusai, yra bloga ir nedemokratiška.
ES, lygiuokis į Lietuvą
Tikra demokratija ir teisinga informacija yra tik Lietuvoje, kur deputatams ir net prezidentui yra skelbiama apkalta vien už tai, kad jie drįsta bendrauti su Rusijos verslininkais ir politikais. Žvalgybos tarnybos areštuoja opozicijos politikus dėl nepagrįstų kaltinimų, o pačios dalyvauja slaptų CŽV kalėjimų savo teritorijoje steigime.
"Demokratijos cenzoriai" blokuoja televizijos kanalus ir žiniasklaidą, kuri "klaidingai interpretuoja" Lietuvos istoriją, o rinkimų metu staiga sutrinka Vyriausiosios rinkimų komisijos kompiuterių darbas, jei laimi "ne tie" kandidatai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
