VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Vilniaus požiūris į Maskvą grindžiamas dviem realybėmis. Tai yra politika ir racionalūs Lietuvos Respublikos poreikiai, sakė Rusijos ambasadorius Vilniuje Aleksandras Udalcovas interviu RIA Novosti.
Apie Rusijos dujas
Kaip pažymėjo Udalcovas, nėra prasmės kalbėti apie Lietuvos atjungimą nuo Rusijos dujų, nes "Gazprom" visada sąžiningai vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartis. Diplomatas priminė, kad naujas susitarimas šiems metams buvo pasirašytas sausio mėnesį.
Diplomatinės atstovybės vadovas taip pat pabrėžė, kad Rusija neturi pagrindo nutraukti bendradarbiavimą su Lietuva tranzito srityje, nes akivaizdu, kad dujų tiekimas į Kaliningrado regioną yra pelningesnis. Diplomato duomenimis, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius pasirašė ilgalaikį tranzito susitarimą iki 2025 metų.
Žinoma, kalbant apie Baltijos regioną, pasak Udalcovo, SGD pagal kainą nusileidžia pigesnėms dujotiekio dujoms. Todėl, pavyzdžiui, neseniai sukurta SGD priėmimo ir jų regazifikacijos infrastruktūra Kaliningrado srityje turėtų būti vertinama kaip alternatyva, kuri užtikrina Rusijos regiono energetinį saugumą. Nors, be abejonės, Rusijos SGD bus galima tiekti kitiems vartotojams, atsižvelgiant į mažesnes jų transportavimo išlaidas, palyginti su analogiškais tiekimais iš tolimesnių šalių, tokių kaip Jungtinės Valstijos, Kataras ar Pietų Korėja.
Dabar Kaliningrado sritis aprūpinama dujomis per magistralinę vamzdynų Minskas - Vilnius - Kaunas - Kaliningradas sistemą. Sausio pradžioje atidarytas SGD terminalas leido Rusijai padaryti savo Vakarų regioną visiškai nepriklausomą bet kokių nenumatytų aplinkybių atveju.
Apie INF ir NATO stiprinimą Baltijos šalyse
Kaip pažymėjo ambasadorius, Rusija priversta reaguoti į NATO stiprinimą prie jos sienų, ypač Lietuvoje, ir dislokuoti karinius padalinius bei ginklus Kaliningrado srityje.
Pasak Udalcovo, NATO karių skaičius prie Rusijos sienų nuo Šaltojo karo laikų išaugo kelis kartus, ypač tai pastebima Baltijos šalyse, kur nuo 2017 metų dislokuoti tarptautiniai Aljanso batalionai.
Be to, Vilnius aktyviai remia nuolatinį NATO kariuomenės dislokavimą savo šalies teritorijoje, taip pat ragina kuo greičiau dislokuoti Baltijos šalyse regionines oro gynybos sistemas. Tai jau buvo padaryta Rumunijoje ir artimiausiu metu planuojama Lenkijoje.
"Sutikite, kad šie faktai visiškai neįrodo, kad kaimyninė valstybė ketina stiprinti taikos principus savo politikoje. Esant tokioms aplinkybėms, Rusija priversta imtis tinkamų reagavimo priemonių", — sakė Udalcovas.
Kita vertus, jo nuomone, Lietuvos valdžia rodo susirūpinimą dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) nutraukimo, nepaisant to, kad šiuo klausimu pritaria Jungtinėms Valstijoms ir kaltina Rusiją dėl susitarimo žlugimo.
Pasak diplomato, Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis "mano, kad INF sutarties įšaldymas nekelia tiesioginės grėsmės Lietuvai, ir šis klausimas yra aktualesnis Vakarų Europos sostinėms, kurias, kaip manoma, gali pasiekti Rusijos vidutinio nuotolio raketos."
Tuo pačiu metu, pasak Udalcovo, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina NATO nedalyvauti naujose ginklavimosi varžybose ir įtraukti į susitarimą visas šalis, kurios turi branduolinių ginklų.
Apie prekybą
Diplomatas teigė, kad, nepaisant dvišalius santykius ištikusių sunkumų, Rusija išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnere.
Jo manymu, kalbant apie Vilniaus požiūrį į Maskvą, "susiklostė dvi realybės: viena — oficiali, susieta su dabartine politine situacija, asmeniniais siekiais, o antroji realybė — susijusi su gyvenimu, ojektyviais įstatymais ir poreikiais".
Udalcovas priminė, kad nuo praėjusių metų sausio iki lapkričio prekybos apimtis tarp šalių, palyginti su 2017 metais, padidėjo 41 proc. ir sudarė 4,2 mlrd. dolerių.
"Rusijos eksportas išaugo 48 proc. iki 3,7 mlrd. JAV dolerių, daugiausia dėl mineralinių produktų; o importas iš Lietuvos padidėjo 3,6 proc. iki 488 mln. dolerių. Taigi, Rusija išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnere", — sakė Rusijos ambasadorius.
Be to, didėja Rusijos krovinių vežimo geležinkeliais tranzitas per Lietuvą. Rusijos duomenimis, pernai šie skaičiai išaugo beveik 27 proc. Taip pat padidėjo keleivių srautas. Be to, tarp šalių vykdomas krovinių gabenimas.
Vilniaus kišimasis į Rusijos reikalus
Udalcovas sakė, kad Lietuvos valdžia "įžūliai kišasi į Maskvos reikalus", organizuodama "savo teritorijoje vadinamosios Rusijos Federacijos nesisteminės opozicijos atstovų ir įtvirtintų politinių emigrantų susitikimus".
Be to, Vilnius aktyviai pasisako už dabartinių sankcijų taikymą ir naujų sankcijų Rusijai įvedimą, nesvarstydamas apie pasekmes savo valstybei.
"Norint, kad dvišaliai santykiai išeitų iš aklavietės, būtina, kad abi pusės judėtų viena linkme. Apgailestaujame, kad Lietuva neišreiškia tokio noro", — sakė Udalcovas.
Kaip pabrėžė diplomatas, Lietuvoje sklando "Rusijos grėsmės" mitas, ir pasinaudojus šiuo pretekstu "intensyvėja valstybės militarizacija, čia yra pakviesti papildomi NATO padaliniai, prašoma naujų Vakarų ginklų ir panašiai".
Jis priminė Lietuvos žmonėms, kad ši karinė politika kenkia jų pačių saugumui.
Lietuvos rinkimų išvakarėse kyla nauja "Rusijos šnipų" medžioklės banga, pažymėjo Udalcovas. Pasak jo, Maskva atsakys į nedraugiškus Vilniaus žingsnius tuo pačiu.
Rusijos ambasadorius taip pat pažymėjo, kad Lietuvos valdžia atsisako bendradarbiauti su Rusija karo srityje ir saugumo klausimais.
"Štai vienas pavyzdys: praėjusiais metais Lietuvos valdžia išsiuntė Rusijos karo atašė iš šalies ir nepritarė naujai kandidatūrai", — pabrėžė diplomatas.
Vakarų politikai, ypač Baltijos šalių ir Lenkijos, dažnai kalba apie didėjančią "Rusijos grėsmę", tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina pulti nė vienos Aljanso šalies, o NATO naudojasi Vakarų isterija, kad būtų įrengta daugiau karinės įrangos ir batalionų Rytų flange.
