VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Estijos kino institutas skyrė daugiau nei milijoną eurų filmams apie "sovietų okupaciją", praneša Sputnik Estija.
Iš viso kino institutas nuo 2019 metų pradžios skyrė respublikos kino kūrėjams 1,32 milijono eurų.
Didžiausia suma — 600 tūkstančių eurų — skirta filmui "O-2", kuris paremtas realiais įvykiais ir perkelia žiūrovą į 1939 metų Estiją, kurti.
Pagal siužetą, pagrindinis veikėjas grįžta į savo tėvynę, kad ištirtų paslaptingą savo bendradarbio mirtį. Tiesos beieškant Estijos žvalgybos pareigūnui vis labiau išryškėja Raudonosios armijos planas "okupuoti Estiją", kuriame svarbų vaidmenį atlieka ir sovietų žvalgyba.
Šiek tiek mažesne 460 tūkstančių eurų suma Estijos kino institutas parėmė filmo "Ant vandens" kūrimą pagal Olavi Ruitlane kūrinį su tuo pačiu pavadinimu. Pagrindinis veikėjas — trylikos metų Andresas, gyvenantis viename iš sovietmečio Estijos miestelių 1981-1982 metais. Jo gyvenimas tampa pasakojimo pagrindu.
Likę 260 tūkstančių eurų buvo skirti bendros gamybos filmų Estijos gamintojams kitų temų filmams.
Filmai apie sovietinę praeitį populiarūs naujausioje Baltijos šalių kino pramonėje. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Latvijos ekranuose pasirodė filmas "Rojus-89", kuris pasakoja apie vadinamosios Atmodos laikus, tai yra latvių "nacionalinis pabudimas". Kino festivalyje "PÖFF" Taline įvyko režisieriaus Mariaus Markevičiaus lietuviško filmo "Tarp pilkų debesų" tarptautinė premjera apie lietuvių tremtį pirmaisiais sovietų valdžios metais.
Kino kritikų nuomone, Estijoje geriausiu 2018 metų filmu tapo "The Little Comrade" ("Seltsimees laps"), kuris paremtas realiais įvykiais ir pasakoja istoriją apie mergaitę, kurios tėvai buvo represuoti po karo.
Kalbos apie "sovietų okupaciją"
Vasario pradžioje Estijos teisingumo ministras Urmas Reinsalu dar kartą apkaltino Sovietų Sąjungą dėl Estijos "okupacijos" ir 1920 metais sudarytos sutarties, kuri nustatė valstybės sieną tarp dviejų šalių, sąlygų pažeidimu.
Praėjusių metų rugpjūtį kartu su Latvijos teisingumo ministerijos vadovu Dzintarsu Raznačsu Estijos ministras pareiškė, kad Baltijos šalys ketina reikalauti iš Rusijos kompensacijos už neva "sovietų okupaciją". Talino skaičiavimais, kompensacija siekia 1,2 milijardo eurų.
Rusijos reakcija į reikalavimus išmokėti kompensaciją
Iškart po Baltijos šalių ministrų pareiškimo Maskva pažymėjo, kad šios šalys neturi pagrindo reikalauti iš Rusijos kompensacijos už "žalą". Buvo pabrėžta, kad jokios "okupacijos" nebuvo.
Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova Baltijos šalių politikų pareiškimą pavadino absurdišku ir pabrėžė, kad Maskva kategoriškai neigia jų pretenzijas.
Pačiose Baltijos šalyse kilo skirtingų reakcijų į ministrų iniciatyvą. Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Svenas Mikseris pareiškė, kad reikalauti kompensacijos iš Rusijos yra neprotinga.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad Baltijos šalių prisijungimas prie Sovietų Sąjungos 1940 metais atitiko to meto tarptautinę teisę ir negali būti laikomas "okupacija". Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šalys tuo metu nekariavo ir sovietų kariai į jų teritoriją atvyko pagal susitarimą su vietos vadovybe.
