VILNIUS, vasario 15 — Sputnik. Konstitucinis Teismas uždraudė rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, rašoma pranešime spaudai.
Referendumo organizatoriai tikėjosi padidinti rinkėjų aktyvumą, todėl siūlė surengti plebiscitą kartu su prezidento rinkimais — gegužės 12 ir 26 dienomis. Ši idėja siejama su baimėmis, kad referendumas neįvyks dėl mažo aktyvumo. Organizatoriai neabejoja, kad žmonės balsuos už dvigubą pilietybę, tačiau atvykti į rinkimų apylinkes turi bent pusė rinkėjų.
Šiandien Konstitucinis Teismas išaiškino, kad referendumai Lietuvoje gali vykti tik vieną dieną.
Referendume bus teikiama balsuoti dėl šio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teksto: "Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas".
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnis apibrėžia pagrindines Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo nuostatas, pagal kurias Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, o išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Praėjusių metų spalį Seimas nusprendė surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įvedimo Lietuvoje. Buvo planuojama jį organizuoti kartu su prezidento rinkimais.
Panašių Konstitucijos pakeitimų priėmimas galimas tik dalyvaujant balsavime daugiau nei pusei Lietuvos piliečių. Siekdami padidinti rinkėjų aktyvumą, organizatoriai tikėjosi surengti jį dviem etapais — per pirmąjį ir antrąjį prezidento rinkimų turus.
Lietuvos parlamentarai pasisakė už dvigubos pilietybės įvedimą Lietuvoje dėl padidėjusios piliečių migracijos po respublikos įstojimo į Europos Sąjungą. Taip pat politikai susirūpinę dėl situacijos aplink "Brexit", nes daugiau nei 200 tūkstančių lietuvių išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją, o dėl šalies pasitraukimo iš ES jie gali pradėti masiškai atsisakyti Lietuvos pilietybės.
Tačiau kai kurie politikai mano, kad dviguba pilietybė labiau prisidės prie gyventojų emigracijos. Partijos "Tėvynės sąjunga — Lietuvos krikščionys demokratai" pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas taip pat išreiškė nuomonę, kad šios teisės įteisinimas tam tikrais atvejais "gali prieštarauti Lietuvos nacionaliniams interesams", nes dviejų pasų savininkui gali kilti interesų konfliktas.
