Pelenų diena: prasideda šventųjų Velykų laukimas

Prenumeruokite
НовостиTelegram
Dažnam žmogui Gavėnios pradžia asocijuojasi su pasninku, kuris reiškia, kad nuo pirmojo Gavėnios penktadienio iki pat Velykų nebus galima valgyti mėsos

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Šiandien, kovo 6 dieną, Romos Katalikų Bažnyčia mini Pelenų trečiadienį, ši diena reiškia ir Gavėnos pradžią.

2019 metais katalikai pasitiks Velykų sekmadienį balandžio 21 dieną.

Вкусные рецепты: как приготовить постный пирог - Sputnik Lietuva
Pasninko pyragas su špinatais

Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Šią dieną bažnyčiose būdavo šventinami pelenai, gauti sudeginus praėjusių metų verbas. Pelenai barstomi žmonėms ant galvų primenant krikščionišką tiesą: "Iš dulkės gimei, dulke ir pavirsi". Pelenų paprastai tikintieji parnešdavo ir namo namiškiams ant galvų pabarstyti. Ši diena laikoma ir pirmąja pavasario diena, mat Užgavėnių metu būna išvaroma žiema.

Nuo šios dienos prasideda Gavėnios periodas, kai negalima valgyti mėsos. Jis trunka iki pat Velykų. Sakoma, kad šiuo periodu negalima valgyti mėsos, o tik tai, kas nuo Užgavėnių tarp dantų liko. Liaudyje išlikę pasakojimai, kaip viena moterėlė Užgavėnių vakarą įsikišusi į burną kumpį ir užmigusi, kad rytoj galėtų apsimesti, jog suvalgė tai, kas liko tarp dantų. Deja, bemiegodama ji tuo kumpiu paspringo ir užduso. Vyrai išnaudodami šią progą rengdavo išgertuves — degtine "praskalaudavo" tarpdančius, kad mėsos neliktų. Gavėnios periodu nebuvo leidžiama linksmintis: dainuoti, rengti šokių, vestuvių, kitų iškilmių.

Kunigas Ričardas Doveika, kalbėdamas apie pasninką Gavėnios metu, sako, kad dažnas žmogus painioja pasninką su Abstinencijos diena, kuri Katalikų bažnyčioje yra susilaikymas nuo mėsiškų valgių visus metų penktadienius. "Katalikų bažnyčioje pasninkas yra dvi dienos — tai Pelenų trečiadienis ir Didysis penktadienis, kada žmogus katalikas ne tik išgyvena abstinenciją. Reiškia, ne tik susilaiko nuo mėsos".

Naujienų srautas
0