VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Gyventojų galimybės įpirkti būstą Vilniuje tapo rekordiškai geros — sostinėje pasiektas ne tik rekordinis įperkamumas, bet ir sandorių skaičius, rodo "Swedbank" ekonomistų skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas.
Ekonomistai mano, kad būsto rinkoje šiemet turėtų išsilaikyti stabilių kainų ir didelio aktyvumo tendencijos.
"Butų kainų augimas praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį sulėtėjo iki 0,5 procento, o atlyginimų augimas atskaičius mokesčius siekė beveik 10 procentų. Todėl net ir šiek tiek padidėjus palūkanoms, būsto įperkamumas toliau augo ir pasiekė naujas aukštumas", — sako banko vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.
Būsto rinkos aktyvumas
Būsto rinka trijuose didžiuosiuose šalies miestuose išliko labai aktyvi. Praėjusių metų pabaigoje Kaune ir Vilniuje sandorių skaičius augo maždaug dešimtadaliu, tuo tarpu Klaipėdoje butų parduota 1,7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus, visų pirma dėl sulėtėjusių senos statybos būsto pardavimų.
Būsto kainų tendencijos buvo skirtingos — Vilniuje jos augo vos puse procento, Kaune būstas brango 3 proc., o Klaipėdoje vidutinė būsto kaina didėjo 9 proc.
"Vilniuje stebėjome gana neįprastą situaciją, kai praėjusiais metais fiksavome ir rekordinę būsto paklausą, ir neaugančias būsto kainas. Metų gale naujo būsto kainos net šiek tiek sumažėjo dėl itin išaugusios pasiūlos. Tai rodo, kad nepaisant didelės būsto paklausos, pasiūla būsto rinkoje išliko dar didesnė, o derybinė galia buvo pirkėjų rankose", — komentuoja "Swedbank" ekonomistas.
Artimiausiu metu naujų neparduotų butų pasiūla, ypač Vilniuje, išliks didelė ir pirkėjai derybinės galios neturėtų prarasti.
Būsto įperkamumo pokyčiai
Pasak Šimkaus, Vilniuje per metus laikas, reikalingas pradiniam būsto įnašui sutaupyti, sutrumpėjo vidutiniškai trimis mėnesiais, o vilniečių pajamos buvo 37 proc. didesnės nei minimaliai būtinos norint įsigyti 55 kv. m. būstą. Todėl būsto įperkamumas Vilniuje per metus pagerėjo septyniais punktais ir pasiekė rekordines aukštumas.
Pasak jo, Kaune būsto įperkamumas per metus taip pat pagerėjo ir išliko aukščiausias Lietuvoje. Sparčiausiai iš didžiųjų miestų augę atlyginimai bei sulėtėjęs būsto kainų augimas gerino galimybes įsigyti būstą Kauno mieste. Vidutinis namų ūkis Kaune praėjusių metų ketvirtį galėjo įsigyti 3 kv. m. didesnį būstą, o jam įsigyti reikalingam pradiniam įnašui sutaupyti reikėjo pusantro mėnesio mažiau. Taigi kauniečiai gali sau leisti įsigyti didžiausius butus ir pradiniam įnašui taupo trumpiausiai.
Klaipėdoje ketvirtą 2018 metų ketvirtį būsto įperkamumas suprastėjo. Tai lėmė pora procentinių punktų lėčiau nei kituose miestuose augę atlyginimai bei šoktelėjusios būsto kainos.
Būstų kainų prognozė
Pasak "Swedbank" vyriausiojo ekonomisto, tolimesniam sandorių skaičiaus augimui erdvės liko mažai, o būsto pasiūla išlieka labai didelė, todėl kainos turėtų išlikti stabilios.
Pagrindinė vidutinių kainų augimo priežastis gali būti ir toliau besikeičianti parduodamų butų kokybė ir segmentas. Šiuo metu tik apie 40 proc. visų parduodamų butų Vilniuje yra naujos statybos. Palyginimui, praėjusio piko metu ši dalis siekė 50 procentų. Todėl tikėtina, kad naujų butų dalis bendrame sandorių skaičiuje ir toliau didės.
"Bazinės palūkanų normos šiemet dar nedidės ir dėl to būsto įperkamumas šiemet turėtų dar išaugti. Gyventojų lūkesčiai taip pat išlieka dešimtmečio aukštumose, todėl 2019-ieji gali būti dar vieneri rekordiniai metai būsto rinkai", − apibendrina "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
