VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos tarptautinio komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas mano, kad "Sausio 13-osios bylos" nuosprendis yra duoklė politikai, o ne teisingumui.
"Jis iš tiesų yra duoklė politikai, o ne teisingumui. Jau buvo reiškiamos pretenzijos šiam farsui... Ir apskritai šis procesas yra atviras politinis šališkas teismas, ne daugiau", — Facebook parašė Kosačiovas.
Politikas teigia, kad teismo metu buvo ignoruojami argumentai, kurie paneigia sovietų kareivių prisidėjimą prie civilių gyventojų žūčių tą tragišką dieną.
"Juk teisiami žmonės, kurie su ginklais rankose bandė ginti šalies teritorinį vientisumą. Sprendžiant iš teismo nuosprendžio, buvo nuspręsta, kad jie jėga bandė sustabdyti žmonių judėjimą link laisvės ir nepriklausomybės. Pasikėsino į šią laisvę", — tvirtina Rusijos politikas.
Be to, Kosačiovas ragina atkreipti dėmesį į Lietuvos valdžios paramą Ukrainos ir Gruzijos valdžioms, kurios panaudojo ar vis dar naudoja ginklus prieš savo piliečius.
"Bet tos pačios Lietuvos vadovybė ryžtingai remia tas pačias Gruzijos ir Ukrainos valdžios institucijas, kurios taikė ir vis dar taiko jėgą tuo mastu, kuris gerokai viršija tai, kas vyko 1991 metais Vilniuje", — piktinasi politikas.
Vilniaus apygardos teismas kovo 27 dieną paskelbė nuosprendį "Sausio 13-osios byloje". Dauguma kaltinamųjų "Sausio 13-osios byloje" teisiami už akių, kaltinamųjų suole buvo tik Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. Teismas jiems skyrė atitinkamai 7 ir 4 metus kalėjimo.
Taip pat Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltais buvusį TSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Buvusiam gynybos ministrui skyrė 10 metų kalėjimo, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui ― 12 metų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teismo nuosprendį "Sausio 13-osios byloje" vadina akistata su tiesa ir istorinio teisingumo diena. Rusijos URM pažadėjo būtinai atsakyti į Lietuvos veiksmus.
Sausio 13-osios įvykiai
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.
Lietuvos prokuratūra nepagrįstai teigė, kad prie televizijos bokšto žuvę žmonės buvo nužudyti sovietų karių.
Įvykių dalyviai iš Tarybų pusės teigia, kad laisvės gynėjai buvo nužudyti provokatorių, kurie šaudė iš kaimyninių namų stogų.
Rusija ne kartą kritikavo šį teisminį procesą Lietuvoje, teigdama, kad jis vykdomas pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos baudžiamąją teisę, o į bylą įtraukti asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.
