VILNIUS, gegužės 16 — Sputnik. Kauno geležinkelio mazgo atkarpoje Kaunas-Palemonas baigti parengiamieji ir pradedami pagrindiniai "Rail Baltica" geležinkelio tiesimo darbai, praneša Susisiekimo ministerija.
"Kauno geležinkelio mazgas — pati sudėtingiausia europinio geležinkelio "Rail Baltica" projekto dalis, nuo kurio priklausys traukinių eismo planavimas visoje "Rail Baltica" linijoje. Be to, būtent iš Kauno europinis geležinkelis toliau bus tiesiamas link Latvijos ir Estijos", — sako Mantas Bartuška, "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius.
Pasak jo, sujungus Kauno intermodalinį terminalą su Lenkijos geležinkelių tinklu, Kaunas taps pagrindiniu krovinių perkrovos centru — čia bus aptarnaujami ir plačiąja, ir europine vėžėmis važiuojantys traukiniai.
Pasirengimas generalinei rangai
Pernai rudenį prasidėjusių parengiamųjų rangos darbų metu buvo nukastas gruntas, išardytas geležinkelio kelias ir iešmai, pakloti drenažo tinklai, paruošta žemės sankasa, pakloti elektros, signalizacijos, ryšių kabeliai.
Generaliniai rangos darbai pradedami gegužę ir tęsis iki kitų metų pabaigos: nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemone įrengto intermodalinio terminalo bus rekonstruojamas esamas plačiojo standarto geležinkelis, o šalia tiesiama nauja europinio standarto vėžė ir iešmai, įrengiama visa reikalinga "Rail Baltica" infrastruktūra.
Dėl to Kaunas-Palemonas atkarpoje nuo gegužės 22 dienos laikinai bus uždaromas traukinių eismas. Planuojama, kad ši eismo pertrauka tęsis iki šių metų rudens.
Eismo pertraukos metu bus rekonstruojamas unikalus XIX amžiuje pastatytas Kauno geležinkelio tunelis, kuriame bus įrengtas sugretintas europinės ir plačiosios vėžės geležinkelis — tokį techninį sprendimą tunelyje Kaunas turės vienintelis pasaulyje.
Vietoje pervažų — tuneliai
Vietoje probleminės Amalių geležinkelio pervažos, kuri vairuotojus vargina kilometrinėmis spūstimis, bus įrengti požeminiai tuneliai automobiliams, dviratininkams bei pėstiesiems.
Jau kitąmet, panaikinus Amalių pervažą Ateities plente, jos prieigose bus įrengti net du dideli požeminiai geležinkelio kirtimo taškai.
Pagrindinis požeminis geležinkelio kirtimo taškas bus už pusės kilometro nuo esamos Amalių pervažos, Kauno marių kryptimi.
Šis požeminis infrastruktūrinis objektas po geležinkeliu taps pagrindiniu, kuriuo bus organizuojamas automobilių eismas Kauno pietrytiniu aplinkkeliu. Tunelio statybos finansuojamos pagal "Rail Baltica" projekto geležinkelio ruožo Kaunas – Palemonas rekonstrukciją.
Pagrindinį statinį sudarys keturių arkų požeminis tunelis: per jo vidurį suprojektuoti du tuneliai automobiliams, o iš abiejų pusių du mažesni tuneliai pėstiesiems ir dviračiams.
Nauja infrastruktūra
Iš viso 9 kilometrų atkarpoje nuo Kauno iki Palemono geležinkelio stočių bus rekonstruota apie 15 kilometrų geležinkelio kelio: nutiesta 9 kilometrai naujo europinės vėžės geležinkelio ir 2 kilometrai sugretinto europinės ir plačiosios vėžės geležinkelio kelio bei rekonstruota 3,6 kilometrai esamo plačiosios vėžės geležinkelio.
Šalia gyvenamųjų namų iškils apie 1,5 kilometro ilgio triukšmą slopinančių sienučių, ant bėgių bus montuojami vibraciją bei triukšmą mažinantys slopintuvai.
Kauno ir Palemono geležinkelio stotys bus aptveriamos segmentine tvora, o visas ruožas bus aptvertas metalinio tinklo tvora. Joje bus įrengiami specialūs vienvėriai varteliai, atsidarantys tik nuo geležinkelio kelio pusės. Jie skirti pasišalinti iš aptvertos geležinkelio kelio teritorijos gyvūnams.
Geležinkelio "Rail Baltica" atkarpoje nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemone esančio intermodalinio terminalo rangos darbus vykdo "Hidrostatyba" su partneriais ir "Autokausta". Jungtinės veiklos partneriai rangos darbus atliks už daugiau nei 66 mln. eurų (su PVM), kurie turės būti baigti 2020-aisiais.
"Rail Baltica" projektas
"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.
Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85%, tikimasi, finansuos ES.
Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai, projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.
Kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, kovo mėnesį bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės "RB Rail" valdybos narys Kasparas Rokenas pareiškė, kad "Rail Baltica" yra ne karinis projektas, o iniciatyva "pagerinti infrastruktūrą". Po to balandžio pradžioje Masiulis pareiškė, kad "Rail Baltica" yra "vienas iš prioritetinių objektų užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą ir karių mobilumą regione".
