VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Baltijos šalių atstovai pradėjo kalbėti apie poreikį plėtoti ekonominius santykius su Rusija. Paskutinį kartą taip pasisakė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgars Rinkevičius, teigdamas, kad Baltijos valstybės galutinai "prispirtos prie sienos", rašo ekspertas Aleksandras Nosovičius portale "Rubaltic.ru".
"Rusija yra svarbi Latvijos prekybos partnerė daugelyje sektorių. Todėl norime išlaikyti teigiamą mūsų ekonominių santykių, ypač tranzito ir turizmo, raidą. Latvija turi potencialą stiprinti ekonominius ryšius tarp mūsų šalių regionų", — sakė Latvijos diplomatas susitikime su Rusijos užsienio reikalų ministru Aleksandru Pankinu.
Straipsnio autorius primena, kad Rinkevičius daugelį metų nesusitiko su kolegomis iš Rusijos. Paskutinės derybos įvyko prieš ketverius su puse metų, kai ministras, būdamas Briuselyje, tiesiogine prasme buvo priverstas vykti į Maskvą ir kalbėti su Sergejumi Lavrovu, kad parodytų, jog Latvijos pirmininkavimas ES ir jos vadovavimas Rytų partnerystės programai nėra vykdomas prieš Rusiją.
Tačiau vėliau Rinkevičius palygino Rusiją su Trečiuoju Reichu, kad galėtų reabilituotis nacionalistų rinkėjų akyse. Apie tai jis rašė savo "Twitter" paskyroje, taip užsitikrindamas profesionalaus rusofobo vardą, rašo Nosovičius.
Po to Latvijos ministras nuolat ragino stiprinti antirusiškas sankcijas ir pareiškė, kad Maskva tariamai bando sunaikinti ES iš vidaus.
"Ir būtent toks lyderis prakalbo apie Latvijos vyriausybės paramą teigiamoms ekonominių santykių su Rusija raidos tendencijas", — sako Nosovičius.
Autorius pabrėžė, kad Rinkevičius ne tik pasisako už bendradarbiavimą su Maskva, bet ir tęsia kitų Baltijos šalių politikų iniciatyvą. Baltijos šalių valdžios institucijos neseniai atsisakė savo kategoriškų pareiškimų dėl ryšių su Rusija ir pastangų palaikyti prezidento Vladimiro Putino izoliaciją tarptautiniu mastu.
Jei anksčiau politikai Vilniuje, Rygoje ir Taline buvo pasipiktinę, kad Prancūzijos prezidentas ir TVF vadovas atvyko į Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą (SPIEF), dabar Lietuvos ekonomikos ir ryšių ministras Taavi Aas pats pasiprašė čia atvykti, pabrėžė ekspertas.
Be to, balandžio mėnesį Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid atvyko susitikti su Putinu.
"Ar buvo galima prieš kelis mėnesius įsivaizduoti, kad Baltijos šalies galva bus nukreipta tiesiai į liūto nasrus? Ir Kersti Kaljulaid neišsigando, pateisindama savo kelionę tuo, kad Rusija yra kaimyninė šalis, su kuria būtina plėtoti santykius prekybos ir ekonomikos srityje", — rašo Nosovičius.
Remiantis Lietuvos gyventojų apklausa prieš prezidento rinkimus, daugiau nei 60 procentų gyventojų pasisakė už šalies prezidento susitikimą su Putinu. Tiek pat procentų žmonių, kaip teigia ekspertas, balsavo už kandidatą, kuris pasisakė už pragmatišką požiūrį į Rusiją.
"Tačiau tai yra mūsų kaimynai; jei neatsisakysime savo principų, galime pabandyti pasikalbėti su jais, galbūt, pradedant nuo žemiausio politinio lygio, pirmiausia apie ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą", — sakė ekonomistas Gitanas Nausėda kitą dieną po to, kai buvo išrinktas Lietuvos prezidentu.
Kaip rašo straipsnio autorius, visuose šiuose pareiškimuose girdimi žodžiai apie ekonomiką. Nepaisant to, kad Rusija yra "šiokia ir anokia", jie patvirtina, jog ji yra kaimynė, su kuria būtina ekonomiškai bendradarbiauti.
"Jei jau tokie užkietėję rusofobai, kaip Latvijos užsienio reikalų ministras, perėjo nuo plakatų "kad tik Kremliui būtų blogiau" ir ėmė kalbėti apie ekonominių santykių raidą, tai reiškia, kad "Baltijos šalys" yra "galutinai priremtos prie sienos"", — rašo Nosovičius.
Tuo tarpu Rinkevičius teisingai pabrėžė sritis — tranzitą ir turizmą, kurios labiausiai nukentėjo dėl Latvijos ir Rusijos santykių žlugimo, prie kurio prisidėjo ir pats ministras.
Rusijos kelionių organizatoriai pranešė apie rekordinį kelionių į Baltijos šalis pardavimą. Baltijos uostų apyvarta sumažėjo, o geležinkeliai surūdijo.
"Dabar Baltijos šalys nereikalauja Rusijos diplomatinės izoliacijos, bet, viltingai žiūrėdamos į akis, kalba apie ekonominio bendradarbiavimo "atgaivinimą"", — rašo autorius ir nurodo, kad pasitaikius bet kokiai progai Lietuva, Latvija ir Estija jiems primena, jog nepripažino ir nepripažins Rusijos".
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad rusofobija, įskaitant išpuolius prieš rusų kalbą ir rusų švietimą, visame pasaulyje didėja, tačiau ši politika patyrė nesėkmę, o bandymai numalšinti nesantaiką tarp tautiečių lemia jų solidarumą.
