VILNIUS, birželio 14 — Sputnik. Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamos energijos, praneša Statistikos departamentas.
Pernai šalies energetinės priklausomybės rodiklis padidėjo 1,8 proc. punkto iki 74,7 proc. ir vis dar gerokai viršijo Europos Sąjungos vidurkį, kuris 2017-aisiais buvo 55,1 proc.
Auga suvartojimas
Elektros poreikis Lietuvoje pernai padidėjo 2,2 proc. ir sudarė 13,1 mlrd. kilovatvalandžių. Lietuvos poreikiams užtikrinti buvo importuota beveik trys ketvirtadaliai elektros, o pagaminta tik 3,5 mlrd. kWh.
Elektros gamyba šalyje sumažėjo 16,1 proc., iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta 62,8 proc. visos pagamintos elektros.
Galutinis energijos suvartojimas pernai padidėjo 3,8 procento. Daugiausia ― 39,8 proc. ― energijos sunaudota transporto sektoriuje, namų ūkiuose suvartota 26,6 proc. energijos, pramonėje ― 19,2 procento.
Kelių transporte pernai buvo sunaudota daugiau nei 1,9 mln. tonų degalų, iš kurių 82,8 proc. sudarė dyzelinas, 12,1 proc. ― benzinas, 5,1 proc. ― suskystintos dujos. Dyzelino pernai sunaudota 6,7 proc. daugiau nei 2017 metais, benzino ― 8,7 proc. daugiau, tuo tarpu suskystintų dujų ― 6,2 proc. mažiau.
2018 m. transporte buvo suvartota 79 tūkst. tonų biodyzelino ir 12,4 tūkst. tonų bioetanolio. Bendras biodegalų suvartojimas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 8 procentais.
Išankstiniais duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos pernai ūgtelėjo 0,2 proc. iki 7,69 mln. tonų naftos ekvivalentu.
Didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė nafta ir jos produktai (39,6 proc.) bei gamtinės dujos (23,1 proc.).
Atsinaujinanti energija
Atsinaujinantys energijos ištekliai ir elektros energija siekė atitinkamai 19,8 proc. ir 10,8 proc., likusiąją dalį ― 6,7 proc. ― sudarė akmens anglys, durpės ir kiti ištekliai.
Didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi kietasis biokuras ― malkos ir kurui skirtos medienos atliekos. 2018 metais didžiausias jo kiekis buvo suvartotas elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti (51,8 proc.) bei namų ūkiuose (37,3 proc.).
Elektrinės ir katilinės, naudojančios kietąjį biokurą, 2017 metais pagamino 63,4 proc. visos šiluminės energijos ir 29,6 proc. visos elektros.
Pastaraisiais metais vis dažniau elektrai gaminti panaudojamos biodujos. 2018 metais iš biodujų buvo pagaminta 139,9 mln. kilovatvalandžių elektros, arba 10 proc. daugiau nei 2017 metais.
Pernai Lietuvoje veikė 23 vėjo jėgainių parkai, kurie kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis pagamino 1,14 mlrd. kilovatvalandžių ― beveik trečdalį visos šalies gamybos, arba daugiau kaip 8,7 proc. suvartojimo.
Atsinaujinančią elektrą generuojančios saulės elektrinės pernai pagamino 86,6 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros, arba 27,3 proc. daugiau nei 2017 metais. Vandens jėgainės pagamino 431 mln. kWh elektros, arba 28,5 proc. mažiau.
Vandens jėgainės 2018 metais pagamino 431 mln. kWh elektros energijos, t. y. 28,5 proc. mažiau nei 2017 metais. Tam įtakos turėjo nepalankios gamtos sąlygos.
