VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. JAV programuotojai ir medicinos specialistai sukūrė algoritmą, leidžiantį išmaniosioms kolonėlėms stebėti jų savininko širdies darbą miego metu ir paskambinti į greitosios pagalbos tarnybą, jei juos ištiks širdies priepuolis. Pirmieji jo darbo rezultatai buvo paskelbti žurnale npj Digital Medicine.
"Širdies priepuolis yra viena iš dažniausių mirties priežasčių Žemėje, ir dauguma jų įvyksta tuo metu, kai šalia ligonio nėra kito asmens. Pagrindinis mūsų technologijos privalumas tas, kad ji padės mums laiku jį nustatyti ir išgelbėti žmogaus gyvybę", — sako Shiyamnath Gollakota iš Vašingtono universiteto.
Pastaraisiais metais mobilieji telefonai ir kiti skaitmeniniai įtaisai tapo ne tik pramogų visuomenei ir pelno šaltiniu jų gamintojams bei mobiliojo ryšio operatoriams, bet ir mokslinės informacijos lobynu. Tuo tarpu mokslininkai domisi ne tik duomenimis, kuriuos vartotojai įveda į savo telefonus, bet ir informacija iš jų jutiklių ar pačių išmaniųjų telefonų komponentų.
Pavyzdžiui, neseniai matematikai ir biologai nustatė, kad išmanieji telefonai gali būti naudojami epidemijų plitimui stebėti, o jais taip pat įrodyta, kad oras tikrai veikia reumatinius priepuolius. Chemikai ir fizikai savo ruožtu mobiliuosius telefonus pavertė cheminių karo agentų detektoriais, taip pat sukūrė lengviausią ir prieinamiausią nėštumo ir diabeto testą.
Gollokota ir jo kolegos sužinojo, kad panašiems tikslams viena iš prieštaringiausių "Amazon", "Google" ir "Apple" "išmaniųjų kolonėlių" savybių ta, kad jos niekada neišsijungia ir nuolat stebi jų savininkus, klausydamosi jų komandų ir visko, kas vyksta aplink juos.
Medikas pažymi, kad šiandien beveik pusė milijono žmonių JAV miršta nuo širdies priepuolio, daugeliu atvejų jis įvyksta miego metu. Paprastai paciento šeima per vėlai pastebi, kad jų giminaičio, vyro, tėvo ar senelio širdis sustojo.
"Žmogus pradeda netolygiai kvėpuoti, jei deguonies lygis organizme ir smegenyse krenta iki kritiškai žemo lygio. Šį unikalų vidinį švokštimą sunku supainioti su kitkuo ir jis gali būti suvokiamas kaip signalas, kad žmogų ištiko širdies priepuolis", — aiškina Gollokota.
Vadovaudamiesi šia idėja, mokslininkai sukūrė paprastą mašininio apmokymo sistemą, galinčią atskirti panašius garsus nuo "normalaus" žmonių knarkimo, taip pat kitų garsų, kuriuos galima išgirsti miegamosiose patalpose. Šiuo tikslu jie surinko didelį pagalbos tarnybos darbuotojų surinktų įrašų gelbėjant žmones širdies priepuolio metu archyvą ir panaudojo juos, "apmokydami" dirbtinį intelektą.
Šio proceso metu, kaip pastebi mokslininkas, jo komanda sutelkė dėmesį į klaidingas teigiamas reakcijas, kurios gali turėti neigiamą poveikį išmaniųjų garsiakalbių savininkų, jų šeimos narių psichikos būklei bei apkrauti nereikalingu darbu medicinos darbuotojus.
Galiausiai, jie sugebėjo pasiekti beveik idealų šios sistemos veikimą — 97 proc. atvejų ji atpažino švokštimą, susijusį su širdies priepuoliu, ir 99,5 proc. atvejų jį išskyrė nuo kitų tipų garsų. Mokslininkai išbandė savo darbą dviejose panašiose sistemose — firmos "Amazon" "Echo" kolonėlėse ir viename iš "Apple" išmaniųjų telefonų.
Abu prietaisai susidorojo su šia užduotimi ir teisingai dirbo, net jei jų "savininkas" užmigo esant įjungtam televizoriui arba grojant muzikai. Dabar mokslininkai bando sukurti naujas šio algoritmo versijas, kurių tikslumas bus dar didesnis dėl labiau išplėsto medicinos tarnybų surinktų garso įrašų archyvo JAV ir kitose pasaulio šalyse.
